Rekreacija

Miškas yra pagrindinis atsikuriantis valstybės išteklius, kuris turi didelę įtaką aplinkai ir žmogui. Žmogus norėdamas pailsėti nuo kasdieninio triukšmo ieško tylaus kampelio gamtos prieglobstyje, dažniausiai tai būna rekreaciniai miškai.

OLYMPUS DIGITAL CAMERAOLYMPUS DIGITAL CAMERA

VĮ Kėdainių miškų urėdija rekreaciniams miškams skiria 2 % visų valstybinių priklausomų miškų. Didžiausias masyvas priklauso Kėdainių girininkijai, šalia Kėdainių miesto esantis, 292 ha ploto (Babėnų miškas). Šiame miške yra įrengti sveikatingumo trasa ir pažintinis – rekreacinis takas . Babėnų miške vyrauja pušynai ir ąžuolynai. Trake intensyviai atželia paprastieji klevai. Vidutinis šio miško medynų amžius viršija 100 metų.

Medzio pakloto takas_low

Prie takų įrengtos apžvalgos ir atokvėpio aikštelės, pastatytos tautodailininkų iš ąžuolo išdrožtos skulptūros. Bendras takų ilgis – 3,7 km. VĮ Kėdainių miškų urėdijos Babėnų miško sveikatingumo trasa ir pažintinis – rekreacinis takas sudaro geras sąlygas Kėdainių miesto gyventojams ir svečiams saugiai lankytis miške, populiarinti sveiką gyvenimo būdą ir aktyvų laisvalaikio praleidimą. Takas pritaikytas neįgaliems.

OLYMPUS DIGITAL CAMERAOLYMPUS DIGITAL CAMERA

Ilgalaikio poilsio vietų Kėdainių miškų urėdijos valstybinių miškų teritorijoje nėra. Tačiau yra 15 trumpalaikio poilsio vietų. Trumpalaikio poilsio vietose įrengti lauko baldai, informaciniai ženklai.

OLYMPUS DIGITAL CAMERAOLYMPUS DIGITAL CAMERA

Gamtos paveldo objektas Skinderiškio dendrologinis parkas.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Skinderiškio dendrologinį parką 1971 metais pradėjo sodinti užsibrėžtam tikslui pasišventęs, sumedėjusių augalų entuziastas, Kęstutis Kaltenis. 1993 metais Kęstučiui Kalteniui, už entuziazmą puoselėjant Lietuvos gamtą, buvo paskirta Valdo Adamkaus premija. Dendroparko įkūrimo 35 – mečio proga, 2006 metais, VĮ Kėdainių miškų urėdija išleido vaizdingą knygą „Skinderiškio dendroparkas“. Knygos sudarytojas ir teksto autorius dendrologas, doc. Mindaugas Navasaitis. Skinderiškio dendrologinis parkas yra apie 13 km į šiaurės vakarus nuo Josvainių miestelio, vaizdinguose patvenktos Šušvės upės krantuose. Kartu su Šušvės vandenimis, dendrologinis parkas užima 125 ha teritoriją. Skinderiškio parkas, įkurtas ant dviejų gamtinių Lietuvos regionų (Žemaičių aukštumos vakaruose ir Vidurio Lietuvos lygumos rytuose) ribos, pagal pasaulio geografiją yra padalintas į keletą pagrindinių dalių, kurias dar papildo rytiniame pakraštyje augantis Atgimimo ąžuolynas.

Poilsiautojai ir ekskursijos dalyviai gali aplankyti Valstybės saugomus gamtos paveldo botaninius objektus.

Lančiūnavos ąžuolas.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Įspūdingos formos kamieno senolis ąžuolas. Deja, jau nudžiuvęs. Ąžuolo skersmuo 1,5 m, aukštis 28 m. Ąžuolą galima pamatyti važiuojant Via Baltikos keliu Sitkūnai – Panevėžys. Tuoj už Lančiūnavos gyvenvietės pasukus į pirmą, kairėje pusėje esantį, miško kelią (yra pastatytos nukreipiančios rodyklės). 1960 m. ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu, 1987 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės gamtos paveldo objektų. Nuo 2002 metų gruodžio 20 dienos valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Lančiūnavos ąžuolas auga Lančiūnavos girininkijai priklausomuose miškuose.

Šaravų ąžuolas.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Įspūdingas, turėjęs dvi viršūnes (viena viršūnė 1981 metais vėjo nulaužta), ąžuolas. Aukštis 29 metrai, skersmuo 2 metrai. Šiuo metu didingas ąžuolas jau nudžiuvęs. Prie šio ąžuolo rinkdavosi 1863 metų sukilėliai. Pasakojama, kad per Šv. Mišias prie Šaravų ąžuolo rusų kazokų buvo apsupti ir nužudyti sukilėliai, iš jų 7 kunigai. Šv. Mišios prie Šaravų ąžuolo, 1863 m. sukilimo aukoms atminti, aukojamos kiekvienais metais rugsėjo mėnesio pirmą šeštadienį. Ant ąžuolo yra pakabinta sena medinė koplytėlė, šalia įrengta pavėsinė, netoliese, miško aikštelėje, įrengtas nedidelis kryžių kalnelis, sutvarkyta aplinka. Šaravų ąžuolas yra Skaistgirio girininkijos priklausomuose miškuose.