Miškotvarka

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL VALSTYBĖS ĮMONIŲ ALYTAUS, KAIŠIADORIŲ, KĖDAINIŲ IR RADVILIŠKIO MIŠKŲ URĖDIJŲ VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ PATVIRTINIMO

 2014 m. balandžio 24 d. Nr. D1-371

Vilnius

 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 22 punktu:

  1. T v i r t i n u pridedamus:

1.1.  valstybės įmonės Alytaus miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą;

1.2.  valstybės įmonės Kaišiadorių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą;

1.3.  valstybės įmonės Kėdainių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą;

1.4.  . valstybės įmonės Radviliškio miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą.

2. Nustatau, kad valstybės įmonių Alytaus, Kaišiadorių, Kėdainių ir Radviliškio miškų urėdijų vidinės miškotvarkos projektų originalai saugomi Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškotvarkos ir miško išteklių skyriuje adresu: A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius.

Aplinkos ministras                                                                             Valentinas Mazuronis

VĮ Kėdainių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto

Santrauka

Vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei, skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.

Vidinės miškotvarkos projektas parengtas VĮ Kėdainių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomiems ir naudojamiems miškams. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai iki 2022 m. gruodžio 31 d. Projektavimas atliktas naudojant 2012 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis.

Miškų inventorizacija atlikta vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“), sklypiniu metodu, naudojant aerofotografavimo medžiagą – 2010 m. spalvotus ortofotografinius žemėlapius ir 2012 m. spalvotas spektrozonines aerofotonuotraukas. Lauko darbų metu nustatyta:

  • medynų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt.);
  • augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos);
  • pomiškio ir trako būklė;
  • miškų sanitarinė būklė.

Atliktas vykdytos miško ūkinės veiklos įvertinimas (pagrindinių neplynų kirtimų, ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir suprojektuotos ūkinės priemonės kitam vykmečiui. Taip pat patikslintos saugotinų augalų ir gyvūnų radavietės, gamtos ir kultūros vertybių vietos, aprašyti rekreaciniai įrenginiai.

Svarbiausi  VĮ miškų urėdijos ūkio tikslai yra miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, visuomenės informavimas apie  VĮ miškų urėdijos miškus, jų būklę ir tvarkymą, miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas, racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas, miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas, ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius, visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas regiono ir šalies lygiu.

Siekiant šių tikslų įgyvendinimo, miškotvarkos darbų ir projekto rengimo metu sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai ir naudojamos tokios priemonės:

  • miškų išteklių inventorizavimas VĮ miškų urėdijos teritorijoje sklypiniu metodu, kiekybinių bei kokybinių miškų našumo, ūkinės bei gamtinės būklės rodiklių nustatymas;
  • saugomų teritorijų ir gamtos bei kultūros vertybių inventorizavimas VĮ miškų urėdijos teritorijoje ir priemonių jų apsaugai numatymas;
    • miškų ūkio veiklos per praėjusį vykmetį analizė bei įvertinimas;
    • miškotvarkos projekto, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų naudojimo, atkūrimo bei miško žemių tvarkymo darbai artimiausią dešimtmetį, parengimas.

VĮ Kėdainių miškų urėdijos teritorijoje inventorizuotas bendras visų nuosavybės ir valdymo formų miškų plotas yra 44,1 tūkst. ha, iš jo 43,3 tūkst. ha miško žemės. Teritorijos miškingumas – 25,7 %. VĮ Kėdainių miškų urėdijos valdomas plotas yra 21762 ha, iš jo patikėjimo teise valdomų valstybinės reikšmės miškų yra 21716 ha ir 46 ha kitų plotų ( keliai su danga, užstatytos teritorijos ir kt.). Miško žemė sudaro 21396 ha. VĮ Kėdainių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomi miškų plotai sudaro 49 % bendro inventorizuoto ploto.

VĮ Kėdainių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomiems ir naudojamiems miškams parengtas vidinės miškotvarkos projektas pagal 2012 m. gruodžio 14 d. VĮ Kėdainių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto parengimo paslaugų sutartį Nr. 12-209 su VĮ Kėdainių miškų urėdija, o kitų nuosavybės formų miškams pateikti suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys. Parengtoje kartografinėje medžiagoje yra informacija apie visų nuosavybės formų miškus.

Valstybinės reikšmės miškų rodikliai

Visi VĮ Kėdainių miškų urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai (21716 ha) priskirti aštuonioms girininkijoms: Pašušvio, Dotnuvos, Kėdainių, Lančiūnavos, Ąžuoloto, Josvainių, Skaistgirio ir Labūnavos. Girininkijose valstybinės reikšmės plotai svyruoja nuo 2 tūkst. ha (Pašušvio girininkija) iki 3,5 tūkst. ha (Dotnuvos girininkija). Vidutinis girininkijos plotas yra 2,7 tūkst. ha. Miškai suskirstyti į 726 kvartalus, o kvartalai – į 10976 taksacinius sklypus. Vidutinis kvartalo plotas –29,9 ha, taksacinio sklypo plotas – 2,0 ha.

Miškai pagal ūkininkavimo tikslus ir pagrindinę funkcinę paskirtį priskirti miškų grupėms ir pogrupiams: I grupės (rezervatinių) miškų nėra, II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai) sudaro 5,6 % (1208 ha), III grupės (apsauginiai miškai) – 8,4 % (1831 ha) ir IV grupės (ūkiniai miškai) – 86,0 % (18671 ha) ploto.

Mišku apaugusi žemė (medynai) sudaro 19721 ha, 18 % medynų yra kultūrinės kilmės (įveisti sodinant). Neapaugusių mišku plotų yra 1146 ha (5,3 % miško žemės ploto), iš jų 936 ha kirtavietės, 165 ha – miško aikštės ir 40 ha – žuvę medynai. Ne miško žemės yra 320 ha (1,5 % bendro ploto), iš jų pelkių – 22 ha, trasų (platesnių nei 10 m) – 37 ha.

Bendras medynų tūris yra 3,54 mln. m3. Vidutinis medynų tūris hektare – 180 m3, brandžių medynų – 260 m3, vidutinis tūrio prieaugis sudaro 6,16 m3.Vidutinis medynų skalsumas yra 0,69, vidutinis visų medynų amžius – 50 metai.

Vyrauja minkštųjų lapuočių medynai – beržynai sudaro 39 %, drebulynai 16 % medynų ploto. Tarp spygliuočių vyrauja eglynai 21 %, pušynai – 2 % medynų ploto, iš kietųjų lapuočių ąžuolynai – 9 % ir uosynai tik – 1 % medynų ploto.

Medynai pagal brandumo grupes III ir IV grupių miškuose pasiskirsto taip: jaunuolynai sudaro 38 %, pusamžiai – 15 %, pribręstantys – 11 % ir brandūs – 36 % ploto.

Vyrauja laikinai užmirkusios (74 %), labai derlingos augavietės. Užmirkusios ir pelkinės augavietės sudaro 14 %, iš jų nusausintos apie 4 % ploto.

VĮ Kėdainių miškų urėdijos teritorijoje yra Krekenavos regioninis parkas ir keturi valstybiniai draustiniai – Laučynės kraštovaizdžio, Šušvės kraštovaizdžio, Aluonos hidrografinis ir Pajieslio geomorfologinis draustinis, be keturių valstybinių draustinių dar yra dvidešimt penki savivaldybės draustiniai. Taip pat VĮ miškų urėdijos teritorijoje yra biologinę įvairovę saugančios „Natura 2000“ teritorijos – trys paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) ir dvylika vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (BAST).

Valstybės saugomose teritorijose VĮ Kėdainių miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškai sudaro 8,0 tūkst. ha (37,1 % bendro VĮ miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškų ploto). „Natura 2000“ teritorijose valstybinės reikšmės miškų – 8,2 tūkst. ha.

Miško ūkinės veikos 2003–2012 metais analizė

Miškotvarkos projekte pateikta 2003 m. miškotvarkos suprojektuotų ūkinių priemonių apimtis 2003–2012 metams, jų įvykdymo analizė ir įvertinimas. Analizuojant ūkinę veiklą panaudoti ir 1985 m. miškotvarkos duomenys. Valstybinių miškų plotas kito. Todėl ilgesnio laikotarpio analizei naudotas sąlyginis dydis, daugiau dėmesio skiriant paskutinio vykmečio (2003–2012 m.) duomenų analizei, ją atliekant 21396 ha miško žemės plote. Išvados suformuluotos atlikus valstybinės reikšmės miškų rodiklių analizę, o atskirais atvejais apimant ir visus miškus (miško apsauga, medžioklės ūkis).

Miško plotų kaita. VĮ Kėdainių miškų urėdijos plotas sumažėjo apie 143 ha. Plotas sumažėjo, nes atlikus kadastrinius matavimus į miško žemę neįtraukti keliai, pievos, kurie neatitinka keliamų miško žemės reikalavimų. Atnaujinus georeferencinį pagrindą buvo pakoreguotos vandens telkinių ribos, patikslintas kelių sluoksnis bei jų važiuojamosios dalies plotis.

Miškų rūšinės sudėties kaita. Kietųjų lapuočių (ąžuolynų) 271 ha ir spygliuočių medynų (eglynų) plotas 229 ha per 2003-2012 m. laikotarpį padidėjo. Didelis uosio medynų ploto sumažėjimas – nuo 9 % iki 1 % visų medynų ploto. VĮ Kėdainių miškų urėdijoje vertintinas teigiamai padidėjęs ąžuolynų, spygliuočių plotas, bet neigiamai – drebulynai, baltalksnynai tapę vyraujančia medžių rūšimi vietoje buvusių uosynų.

Miško kirtimų analizė. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto suprojektuota iškirsti likvidinio tūrio: 2003 m. – 5,4 m³ (2013 m. – 5,8 m³ projektuojama). Per vykmetį valstybinės reikšmės miškuose sukaupta mažiau 46 tūkst. m³ medienos, lyginant su 2003 m. duomenimis. Sukaupta mažiau medienos, kadangi bloga amžiaus klasių struktūra ir vykdytas intensyvus naudojimas, ypač sanitariniai kirtimai. Vienas iš trūkumų vykdant medienos naudojimą yra: ugdomųjų (einamųjų) kirtimų apimtį VĮ miškų urėdija įvykdė 26 proc. (pagal plotą), dėl to ne visiškai įvykdyti šių kirtimų tikslai.

Medynų struktūra. Esama medynų amžiaus struktūra nepalanki tolydiniam medienos naudojimui. III ir IV miškų grupėse jaunuolynai sudaro 38 %, brandūs medynai – 36 % ir pusamžiai su pribręstančiais medynais – tik 26 %. Brandžių medynų plotas sumažėjo 2987 ha, tačiau perbrendusių medynų plotas padidėjo 670 ha. Labiausiai kaupiasi perbrendę minkštųjų lapuočių (drebulynų, beržynų) medynai. Minkštųjų lapuočių vidutinis amžius artėja prie perbrendusių medynų amžiaus, todėl neišvengiamai kaupsis ir didės perbrendusių medynų plotai.

Medynų tūrio kaitainventorizacijos metu nustatytas medynų tūris beveik nepasikeitė, lyginant su praėjusios inventorizacijos duomenimis. Bendras medynų tūris didesnis tik 3 m³/ha. Brandžių medynų tūris didesnis 5 m³/ha. Dėl kietųjų lapuočių medžių rūšių džiūvimo pablogėjo visų medynų rūšinė sudėtis, vidutiniai rodikliai, našumas ir jų sanitarinė būklė.

Miško atkūrimasPer vykmetį (2003-2012) plynai iškirsta 3187 ha medynų. Želdinta 35 % kirtaviečių, savaime atžėlė 36 %, dar neatkurtos kirtavietės užima 29 % ploto. Įveista 1327 ha želdinių. Pagal būklę geri želdiniai užima 59,0 %, patenkinami – 40,7 %, blogi – 0,3 %. Žuvusių želdinių nėra. 2003 m. gerų želdinių buvo 17 %, patenkinamų – 67 %, blogų – 12 % ir žuvę – 4 %. Želdinimo darbų kokybė, palyginus su ankstesniu vykmečiu, labai pagerėjusi. Paliktose atželti kirtavietėse vyrauja atžėlimas beržais 41 %, juodalksniais – 24 %, spygliuočiais – 1 %. Atžėlę jaunuolynai yra mišrūs, ugdymo kirtimais formuojami tikslinių medžių rūšių medynai.

Miško rekreacija. Gerinant poilsiavimo sąlygas miškuose, VĮ Kėdainių miškų urėdijos pastangomis įrengti 22 įvairios paskirties rekreacijos objektai (1 poilsiavietė, 6 atokvėpio vietos, 4 pėsčiųjų pažintiniai takai ir kt.). Objektus visuomenė intensyviai naudoja, todėl dalis susidėvėję, jiems reikia priežiūros ir remonto.

Priešgaisrinė apsauga. Didžioji dalis VĮ miškų urėdijos miškų žemo gamtinio degumo (trečios degumo klasės – 75 % miškų), todėl kilti gaisrams nėra didelio pavojaus, nors dedama daug pastangų profilaktinėms ir priešgaisrinės saugos priemonėms, per vykmetį kilo 10 gaisrų (gaisrų apimtas plotas 21 ha).

Miškų sanitarinė būklė. Miškų sanitarinė būklė nėra gera, dėl grybinių ligų toliau vyksta uosių džiūvimas. Inventorizuota 78,3 tūkst. m3 sausuolių ir virtelių (2,2 % nuo viso medynų tūrio). Apskaičiuotas natūralus metinis tūrio atkritimas sudaro 4,6 tūkst.m3. VĮ miškų urėdijos miškuose neišvengta ąžuolų ir uosių džiūvimo.

Medžioklėtvarka. Medžioklės ūkio rodikliai vertinami prieštaringai, ypač už ilgesnį laikotarpį. Didelis elninių tankumo didėjimas nuo 1970 metų padarė didelę žalą eglynams bei antrajam eglių ardui. Elninių žvėrių gausa 2012 m. taip pat labai viršija leistiną teritorijos talpą. Nustatyti elninių žvėrių pažeisti medynai – 132 ha valstybiniuose miškuose (0,7 % viso medynų ploto), dauguma pažeidimų sudaro ankstesnių metų pažeidimus (dabar taikomos efektyvesnės želdinių apsaugos priemonės). Tačiau didėja bebrų daroma žala miškams – dėl patvenktų upelių ir griovių yra džiūstančių ir žuvusių medynų, iš jų 0,7 ha valstybiniuose miškuose.

Miškų sertifikavimas. VĮ Kėdainių miškų urėdijos miškai sertifikuoti 2004 m., resertifikuoti 2009 metais. Tai garantas, kad ūkininkaujama pagal tarptautinius reikalavimus – išsaugojant ir gausinant miško išteklius visuotinai pripažintais tvaraus (darnaus) miškų ūkio principais, subalansuojant ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas.

Ūkinių priemonių projektas

Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-362 „Dėl Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodikos nustatymo“, o kirtimai išdėstyti teritorijoje vadovaujantis Miško kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“. Metinis naudojimas apskaičiuotas 2012 m. miškų inventorizacijos duomenų pagrindu. Pagrindinių kirtimų projektas parengtas pirmam penkmečiui, po to, aktualizavus duomenų bazę, kirtimai bus suprojektuoti kitam penkmečiui. Ugdymo kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant nuo 45 metų amžiaus) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą sausuolių ir virtuolių kiekį.

Metinis medienos naudojimas sudaro 114,6 tūkst. m3 likvidinės medienos. Pagrindiniam naudojimui tenka 77 %, ugdymo kirtimams – 11 %, sanitariniams kirtimams – 11 %, kitiems kirtimams – 1 % bendro naudojimo.

Pagrindiniai kirtimai II miškų grupės miškuose vykdomi nedidele apimtimi, išimtinai taikant neplynų kirtimų būdus. Neplyni kirtimai III miškų grupės miškuose pagal plotą sudarys 70 %, IV miškų grupės miškuose – 44 %. Plynais kirtimais 2014–2018 m. bus iškirsta 1983 ha, iš jų 91 % ploto ūkiniuose miškuose.

Projektuojama metinė kirtimų apimtis

Kirtimų rūšys Metinė apimtis
Plotas,

ha

tūris tūkst. m3 likvidinio tūrio % nuo

bendro tūrio

likvidinis tūris tūkst. m3 pagal miškų grupes
bendras likvidinis II III IV
 Pagrindiniai kirtimai 405 107,5 88,1 82 0,2 8,2 79,7
 Ugdymo kirtimai 701 16,2 12,5 77 0,8 0,9 10,8
 Sanitariniai kirtimai x 16,3 13,0 80 1,5 1,9 9,6
 Kiti kirtimai x 1,2 1,0 80 0,2 0,3 0,5
Iš viso 140,7 114,6 2,7 11,3 100,6

Iš 1 ha mišku apaugusio ploto kasmet bus iškertama po 7,1 m3 bendro arba 5,8 mlikvidinio tūrio (iš jo pagrindiniais kirtimais 4,5 m3/ha). Pagal miškų grupes likvidinio tūrio iškertama: II – 2,4 m3/ha, III – 6,9 m3/ha ir IV – 5,9 m3/ha.

Bendras einamasis medynų tūrio prieaugis – 6,16 m3/ha. Per pirmąjį penkmetį II miškų grupės miškuose projektuojama vidutiniškai iškirsti 51 %, III – 145 %, IV miškų grupės miškuose – 117 % bendro prieaugio. Medienos naudojimo procentas – 4 % viso medienos tūrio. Kasmet miško kirtimais bus apimama 5,5 % viso medynų ploto.

Potencialiai naudotinų miško kirtimo atliekų kiekio įvertinimas. Kirtimo atliekos sudarys apie 32 % (37055 m³) suprojektuoto kirsti tūrio. Metiniai energetinės medienos su žieve ištekliai atskirais kirtimais pagal iškertamą tūrį jaunuolynų ugdymo kirtimais sudarys 11 % (4027 m³), retinimo – einamaisiais kitimais 9 % (3429 m³) ir pagrindiniais kirtimais – 80 % (29599 m³). Kirtimo atliekų struktūroje šakos sudarys apie 41 %, malkos ir sausuoliai – 44 %, smulkūs medeliai – 11 % ir stiebų viršūnės – 4 %. Kadangi kelmų panaudojimas galimas tik ateityje, pagrindinę biomasę sudarys šakos (41 %).

Miško atkūrimas. Miško atkūrimo fondą sudaro 1146 ha inventorizuotų neapaugusiu mišku plotų (kirtavietės, aikštės, kitos žemės naudmenos) ir 1983 ha suprojektuotų kirsti plynai 2014–2018 metais iš viso 3129 ha. Želdinti numatoma apie 40 %, paliekama želti – 60 % ploto. Pagal želdinamas medžių rūšis apie 92 % sudarys mišrūs želdiniai. Metinė miško atkūrimo apimtis pirmajam penkmečiui – 462 ha.

Miško selekcija ir sėklininkystė. Medynai įvertinti selekciniu požiūriu (I selekcinės grupės medynų yra 4258 ha arba 50 %), pateikta esamų genetinių draustinių, sėklinių medynų charakteristika, apskaičiuotas sodmenų poreikis metams (apie 597 tūkst. vnt.).

Miško apsauga. Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (13,0 tūkst. m3 likvidinės medienos per metus). Vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 „Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“, rekomenduotos biologinės, cheminės ir kitos sanitarinės miškų apsaugos priemonės.

Priešgaisrinė apsauga. Parengtas priešgaisrinio tvarkymo planas visai miškų teritorijai. Miškai suskirstyti degumo klasėmis: aukšto degumo (12 % miškų), vidutinio degumo (13 %) ir žemo degumo (75 %). Numatytas kasmetinis mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 3 km per metus), parengtas miškų priešgaisrinių priemonių žemėlapis.

Medžioklėtvarka. Medžioklės plotai suskirstyti į medžioklės plotų vienetus. Miškai priskirti elnių veisimo zonai. Apskaičiuotas leistinas žvėrių skaičius – 583 sąlyginiai elniai (345 elniai, 40 briedžių ir 472 stirnos). Leistina šernų banda – 657 vnt. Nustatytas minimalus papildomų pašarų kiekis žiemos sąlygomis, išskirta 40 ha pašarinių laukelių. Numatytos biotechninės ir želdinių apsaugos priemonės.

Miškų sausinimas. Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus nenumatytas. Nenusausintos žemės sudaro apie 13843 ha arba 86 % viso hidromelioracinio fondo. Tačiau sausinti tikslinga tik IV miškų grupėje atskirus užmirkusius bei pelkinius sklypus (apie 524 ha) taikant vietinės melioracijos būdus.

Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Visoje VĮ miškų urėdijos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 481 ha miškų (1,1 % viso miškų ploto), iš jų 363 ha valstybinės reikšmės miškuose (1,7 %). Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, rekreaciniai miško sklypai, saugomų teritorijų rekreacinių zonų miškai, miestų miškai. VĮ miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengtas specialus rekreacinio sutvarkymo projektas. Įrengti 22 rekreacijos objektai (poilsiavietės, atokvėpio vietos, pažintiniai takai ir kt.), dalį jų numatyta atnaujinti ar rekonstruoti. Rekomenduojama įrengti 28 naujus rekreacijos objektus. Rekreacinei miškų vertei padidinti projektuoti kraštovaizdžio formavimo kirtimai (28 ha).

Gamtosauginių priemonių planas, kurį sudaro aiškinamasis raštas ir žemėlapiai M 1:50 000, žemėlapiai girininkijoms M 1:20000. Jame aprašytos visos saugomos teritorijos, gamtos ir kultūros paveldo objektai, Raudonosios knygos augalų radavietės, paukščių lizdavietės, kertinės miško buveinės, kitos ekologiškai vertingos teritorijos: natūralios miško pelkės (neapaugusios medynais), mažos miško aikštelės ir laukymės, miško sklypai su pavieniais bioįvairovės medžiais ar senmedžiais. Pateiktas visas kompleksas gamtosauginių miško ūkinių priemonių biologinei įvairovei išsaugoti. Gamtosauginis planas reikalingas sprendžiant sertifikavimo klausimus, informuojant vietinę bendruomenę apie miško vertybes ir ūkinę veiklą.

Baigiamojoje projekto dalyje pateiktas projektinių sprendinių ekonominis, ekologinis ir socialinis vertinimas. Suprojektuotos miškų ūkinės priemonės užtikrins tausojantį, daugiatikslį miško naudojimą, palaikantį miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtinių bei kultūros vertybių ir biologinės įvairovės išsaugojimą, taip pat ekonominę naudą.

Projekto vadovas Nerijus Pivoriūnas

2013 m. gruodžio 2 d.