Miško sanitarinė apsauga

Valstybiniuose miškuose inventorizuota 78,3 tūkst.m3 sausuolių ir virtelių. Daugiausia sausuolių ir virtelių inventorizuota Dotnuvos (29252 m3), Skaistgirio (14303 m3), Lančiūnavos (11430 m3) girininkijose, mažiausiai Pašušvio (680 m3) ir Labūnavos (3637 m3) girininkijose. Apskaičiuotas natūralus atkritimas sudaro apie 4,6 tūkst.m3 bendro tūrio. 2002 m. sausuolių buvo rasta 16,4 tūkst.m3.

san_apsauga1

Praeitame vykmetyje sanitariniais kirtimais buvo kasmet apimama vidutiniškai 2924 ha miško, kertant po 30,6 t.m3 likvidinės medienos (vidutiniškai po 10,46 m3 iš 1 ha). Be to, kasmet buvo atliekami retinimai ir einamieji beveik 85 ha plote. Sanitariniais kirtimais šiame vykmetyje projektuojama vidutiniškai po 13 tūkst. likvidinės medienos. Tai turėtų užtikrinti normalią medynų būklę, be to, apie 291 ha plote numatomi einamieji ir retinimo kirtimai, kuriais taip pat gerinama miškų sanitarinė būklė.

san_apsauga2

Paskutiniame vykmetyje didžiausias iššūkis sanitarinei miškų būklei buvo uosių džiūvimas, kuris prasidėjo dar – 1996 m., kurį sukelia amorfinė grybų rūšis Chalara fraxinea. Valstybinės miškų tanybos duomenimis, nuo šios uosių ligos atsiradimo Lietuvoje uosynų plotai sumažėjo nuo 2,7 proc. iki 1,8 proc. mišku apaugusio ploto, ir jų plotas toliau mažėja. Urėdijos miškuose per vykmetį dėl šios grybinės ligos uosynų plotas sumažėjo nuo 9,5 % iki 1,2 %.

2002 m. pradėjo džiūti ąžuolai, tačiau intensyviau džiūvo 2004-2005 metais. Tais metais ąžuolai džiūvo dėl kompleksinių priežasčių – nuo 2002 m. sausros, lapus griaužiančių kenkėjų (ąžuolinis lapsukis) ir miltligės pažeidimų nusilpę ąžuolai žūna nuo trachemikozės (Ophiostora quercus sp.). Ąžuolų džiūvimas prasideda nuo medžio viršūnės, šaknys ir kamienai lieka sveiki. Vienintelė priemonė-sanitariniai kirtimai. Sanitarinės apsaugos tarnybos duomenimis  2007 m. Šalies miškuose buvo apskaityta 12,1 t. ktm. pažeistų ąžuolynų, juose stipriai pažeisti (defoliacija didesnė kaip 50 proc.) sudarė 22 %, išdžiūvę 9 %. Kėdainių urėdijoje ąžuolynų yra 9,3 % ir jų nesibaigiantis džiuvimas kelia didelį rūpestį.

2010 m. rugpjūčio 8 d. praūžusi vėtra didelės žalos Kėdainių miškų urėdijos miškuose nepadarė. Rinktiniais sanitariniais ir plynais sanitariniais kirtimais 2010 m. iškirsta apie 2100 ktm. vėjavartų ir vėjalaužų. Didžiausi miškų pakenkimai nuo vėtrų Lietuvoje buvo: 1967 m. lapkritį Žemaitijos miškuose viesulas išvertė ir išlaužė per 3 mln. m3,1993 m. -700 tūkst. m3, 1999 m. 350 tūkst.m3, 2005 m. pradžioje uraganas „ Ervinas“ privertė miškuose apie 600 tūkst. m3.

Urėdijos miškams nemažą žalą daro elniniai žvėrys. 2002 m. pažeistų želdinių ir nulaupytų medynų užfiksuota 343 ha visoje miškų urėdijos teritorijoje. 2012 m. nustatyta pažeistų želdinių nukandant ūglius 12 ha, nulaupant žievę 120 ha (tik valstybiniame miške). Visoje urėdijos teritorijoje pažeistų želdinių ir nulaupytų medynų užfiksuota 195 ha. Jaunuolynų apsaugai teigiamą efektą davė ne tik repelentų naudojimas, bet ir pradėtas taikyti individualios želdinių apsaugos priemonės, tvorų tvėrimas. Siekiant apsaugoti želdinius nuo elninių žvėrių daromos žalos, kasmet uždedama pasodintiems ąžuolams per 100 tūkst. vnt. plastikinių apsaugų, eglės želdiniuose ištepama 1000 kg repelento.