Pašušvio

Pašušvio girininkija 473185, 6141485 (LKS-94)

pasusvio_gir

Pašušvio girininkija nuo 1937-1938 metų yra įsikūrusi Skirgailynės kaime. Valstybinės reikšmės miškai sudaro 2021 ha. Girininkijoje vyrauja IV grupės (ūkiniai) miškai. 29 % bendrojo miškų ploto užima spygliuočiai, 9 % – kietieji lapuočiai ir 62 % – minkštieji lapuočiai. Pašušvio girininkijos miško plotuose yra 16,174 ha kertinių miško buveinių. Metinė visų kirtimų apimtis – apie 11 000 ktm medienos. Kasmet atkuriama ir įveisiama apie 32 ha miško.

Girininkijai nuo 1987–ųjų metų vadovauja Vidmantas Berulis. Girininko pavaduotoja Lina Čikotienė, eigulys – Vaidas Postauka.

OLYMPUS DIGITAL CAMERAOLYMPUS DIGITAL CAMERA

Girininkijos teritorijoje yra keletas unikalių vietovių, kuriose siūlome apsilankyti. Baublio ornitologinis draustinis yra įsikūręs apie 7 km į vakarus nuo Krakių, 1 km nuo Pašušvio. Draustinio plotas – 15 ha. Jame nėra miškų. Draustinio teritorijai priskirtas Baublio ežeras su jį supančiomis pelkėmis ir pievomis. Čia buvo paskelbtas idysis baublys (Botaurus stellaris L.), gyvena įvairios ančių rūšys, laukiai (Fulica atra L.) kiti vandens bei pelkių paukščiai.

OLYMPUS DIGITAL CAMERAOLYMPUS DIGITAL CAMERA

Pašušvio kraštovaizdžio draustinis įsteigtas Krakių seniūnijos teritorijoje, siekiant išsaugoti istorinius ir kultūrinius paminklus, Pašušvio parką ir Šušvės upelio slėnio gamtinį kompleksą. Bendras draustinio plotas 184 ha, miško žemės – 68 ha. Pašušvio parkas minimas dar XVI amžiaus rašiniuose. Parkas su vakarinėje dalyje esančia pieva užima 20 ha plotą. Jame suformuotos 3 alėjos: beržų (Betula L.) alėja iš šiaurės, liepų (Tilia L.) – iš rytų, ąžuolų (Quercus L.) – iš pietų. Pro Pašušvio dvarą 1812 m. žygiavo Napaleono armija. Parkas įkurtas Šušvės vingyje. Šioje vietovėje yra didelės estetinės ir rekreacinės vertės Šušvės slėnis, kuriame gausu saugomų augalų. Pašušvio parke auga ir svetimžemiai medžiai: europiniai maumedžiai (Larix decidua Kornik), raudonieji ąžuolai (Quercus rubra L.), platanalapiai klevai (Acer pseudoplatanus L.).

Vozbučių botaninis – zoologinis draustinis yra keturių girininkijų teritorijų sandūroje. Jis įsteigtas Šušvės upės slėnyje tikslu išsaugoti slėnio augaliją, gyvūniją ir dabartinį ūkininkavimo pobūdį. Bendras draustinio plotas 151 ha, miškų – 77 ha. Šušvės slėnis čia išsiskiria retomis pievų ir šlaitų bendrijomis, kuriose auga reti augalai: paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus L.), dėmėtoji (Dactylorhiza maculata L.) ir baltijinė (Dactylorhiza baltica (Klinge) Orlova) gegūnės, melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata L.), totorinė maludė (Conioselinum tataricum Hoffm.), miškinė dirsė (Bromus benekenii (Lange) Trimen), mažoji (Orchis morio L.) ir šalmuotoji (Orchis militaris L.) gegužraibės. Mažoji gegužraibė (Orchis morio L.) yra įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą.

Zembiškio miško botaninis draustinis. Teritorija apima du plotus Pašušvio girininkijoje: 49 kvartale ir 37, 38, 50, 51 kvartaluose, 49 kvartale saugomas įvairiaamžis (60-100 metų), 1,0 skalsumo skroblynas (Carpinus L.), kuriame auga retažiedė miglė (Poa annua L.) ir šakotasis sėdis (Dendropolyporus umbellatus (Pers.) Jülich). Kitame draustinio plote saugomos natūralios pievos. Čia rasti retieji augalai vyriškoji (Orchis mascula L.) ir mažoji (Orchis morio L.) gegužraibės. Bendras draustinio plotas 19 ha. Draustinio teritorijoje inventorizuota 11 ha miško žemės plotas.

Pašušvio girininkijos teritorijoje galima surasti: Plinkaigalio ir Vozbučių piliakalnius (vadinamas Pilaitės kalnu), Vozbučių senkapius, Vozbučių atodangą, Lietuvos partizanų žeminės liekanas su apkasais, paminklą Lietuvos partizanams.