Lančiūnavos

Lančiūnavos girininkija 510126, 6134272 (LKS-94)

lanciunava_gir

Lančiūnavos girininkija įkurta 1929 m., panaikinta 1947 m. ir vėl atkurta 1957 m. Lančiūnavos kaime. Šiuo metu girininkijoje valstybinės reikšmės miškai sudaro 3413 ha. Girininkijoje vyrauja IV grupės (ūkiniai) miškai. Spygliuočiai sudaro 16% ha, kietieji lapuočiai –  25% ha, minkštieji lapuočiai sudaro 58% ha medynų. Lančiūnavos girininkijos miško plotuose yra 120,5 ha kertinių miško buveinių. Metinė visų kirtimų apimtis – apie 12 000 ktm medienos. Kasmet atkuriama ir įveisiama apie 31 ha miško.
VĮ Kėdainių miškų urėdijos Lančiūnavos girininkijos miškuose yra miškų mokslinio tyrimo ir mokymo medynai, kurių bendras plotas yra 5,9 ha.
Šiuo metu girininkijoje dirba girininkas Vaidas Balsevičius, pavaduotojas Marius Bukauskas, eiguliai – Andrius Daugelavičius ir Andrius Zapkus.
lanc1lanc2

Girininkijos teritorijoje yra keletas unikalių vietovių, kuriose siūlome apsilankyti.

Gaisų botaninis-zoologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Grežimų pelkę su aplink ją esančiomis pievomis ir čia augančiais retaisiais augalais. Draustinyje ir jo apylinkėse sutinkami tetervinai, gervės, griežlės, putpelės. Draustinio plotas – 130 ha. Didžioji draustinio dalis – 116 ha (90 %) apaugusi beržynais.

Ilgatrakio miško botaninis – zoologinis draustinis. Pagal ūkinės veiklos pobūdį jame išskirtos 3 zonos. Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti brandžius ąžuolynus, nykstančias vabzdžių  ir augalų rūšis. Senuose trūnyjančiuose eglės (Picea L.), ąžuolo (Quercus L.) medžiuose gyvena nykstantys vabzdžiai (niūraspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita Scop.), drėgnoje pievoje pastebėta pietinė hesperija (Carcharodus floccifera Zeller.). Draustinyje auga paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus L.), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza baltica (Klinge) Orlova).

lanc3lanc4

Girininkijos teritorijoje yra išskirtos 24 kertinės miško buveinės, gamtos paminklas – 1,4 m diametro Lančiūnavos ąžuolas, Gaisų botaninis – zoologinis draustinis, Lančiūnavos ir Dovydų miško botaniniai draustiniai ir Ilgatrakio miško botaninis – zoologinis draustinis. Lančiūnavos girininkijos miškai, išskyrus Jaskaičių mišką, paskelbti biosferos poligonu.

Lančiūnavos miško biosferos poligonas, plotas – 5221,87 ha. Steigimo tikslas – išsaugoti Lančiūnavos miško ekosistemą, , išlaikyti mažojo erelio rėksnio (Aquila pomarina C.L.Brehm), pilkosios meletos (Picus canus L.), vidutinio genio (Dendrocopos medius L.), baltnugario genio (Dendrocopos leucotos L.) populiacijas.

Lančiūnavos miško botaninis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Nevėžio plynaukštei būdingą brandų baltmiškį ir jo augavietę. Šio miško 37 kvartale derlinguose dirvožemiuose auga mišrūs ąžuolo-uosio medynai, išlaikę sengirėms būdingą struktūrą.

Lančiūnavos girininkijos 229, 235, 228, 233 kvartaluose yra ąžuolo genetiniai draustiniai, kurių bendras plotas 32,4 ha.

2004 – 2005 m.VĮ Kėdainių miškų urėdijoje, Lančiūnavos girininkijoje 60 ir 63 kvartaluose iš viso pasodinta 6,1 ha hibridinės drebulės bandomųjų želdinių. Kiekvienais metais atliekami stebėjimai.

Pasak Lietuvos miškų instituto mokslininkų dr. Virgilijaus Baliucko, dr. (HP) Alfo Pliūro, dr. Vytauto Suchocko, drebulė yra sparčiausiai auganti ir našiausia medžių rūšis Lietuvos klimato sąlygomis, tinkama sodinti našiose normalaus drėgnumo arba laikinai užmirkusiose augavietėse. Drebulės veisimą skatina ir didėjantis medienos poreikis. Kaip žinoma, hibridinė drebulė yra greitai augantis paprastosios drebulės (Populus tremula L.) ir amerikinės drebulės (Populus tremuloides Michx.) dirbtinio apdulkinimo būdu gautas tarprūšinis hibridas. 2006 m. metais pradėta veisti 21,07 ha ploto paprastojo ąžuolo (Quercus robur L.) sėklinė plantacija.

Lančiūnavos girininkijos teritorijoje galima surasti: Sangailų piliakalnį ir senovės gyvenvietę, Šukionių piliakalnį, Lančiūnavos ąžuolą.