Josvainių

Josvainių girininkija 489113, 6122747 (LKS-94)

josvainiu_gir

Josvainių girininkija įsikūrusi nuo 1898 metų Kėdainių rajono savivaldybės Josvainių ir Pernaravos seniūnijų ribose, Juodkaimių gyvenvietėje. Šiuo metu girininkijos teritorijoje valstybinės reikšmės miškai sudaro 2420 ha. Girininkijoje vyrauja IV grupės (ūkiniai) miškai. 20 % bendrojo miškų ploto užima spygliuočiai, 12 % – kietieji lapuočiai ir 67 % – minkštieji lapuočiai. Josvainių girininkijos miško plotuose yra 5,8 ha kertinių miško buveinių. Metinė visų kirtimų apimtis – apie 12 000 ktm medienos. Kasmet atkuriama ir įveisiama apie 28 ha miško.

OLYMPUS DIGITAL CAMERAKONICA MINOLTA DIGITAL CAMERA

Girininkijos teritorijoje yra keletas unikalių vietovių, kuriose siūlome apsilankyti.
Šušvės kraštovaizdžio draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti raiškų Šušvės upės slėnio kraštovaizdį su atodangomis, žiobrių nerštavietėmis. Jis apima Šušvės slėnį į pietus nuo Josvainių iki santakos su Nevėžiu. Draustinyje daug saugomų augalų: šalmuotoji gegužraibė (Orchis militaris L.), melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata L.), totorinė maldutė (Conioselinum tataricum Hoffm.), boloninis katilėlis (Campanula bononiensis L.). Bendras draustinio plotas 496 ha, miško žemės 183 ha. Šušvės geomorfologinis draustinis užima gana didelį plotą (398 ha): prasideda nuo Angirių užtvankos ir tęsiasi iki Macgailių kaimo, kur ribojasi su valstybiniu Šušvės kraštovaizdžio draustiniu. Daugiau nei ketvirtadalis teritorijos – 115 ha (29 %) apaugęs mišku. Draustinio steigimo tikslas – išsaugoti agrariniame kraštovaizdyje natūralią upės vagą, slėnio geomorfologines formas – atodangas, miškus, pievas. Taip pat čia saugomi reti ir nykstantys augalai: šalmuotoji gegužraibė (Orchis militaris L.), melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata L.). Lendrynės ornitologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Lendrynės žemapelkę, jos hidrologinį režimą, vandens paukščių retas rūšis. Draustinis užima 9 ha plotą, miškų yra tik 1 ha. Lendrynės pelkė labai vertinga ornitologiniu požiūriu: čia gyvena didysis baublys (Botaurus stellaris L.), švygžda (Porzana porzana L.), meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola L.).

OLYMPUS DIGITAL CAMERAOLYMPUS DIGITAL CAMERA

Pavikšrupio botaninis-zoologinis draustinis, kurio plotas yra 107 ha, įsteigtas Josvainių seniūnijoje Macgailių miške prie Vikšrupio upelio. Draustinyje siekiama išsaugoti retas natūralių pievų bendrijas ir nykstančias žolinių augalų, vabzdžių bei paukščių rūšis. Draustinyje rasta nemažai Lietuvos Raudonosios knygos augalų: paprastieji kardeliai (Gladiolus imbricatus L.), pieviniai plaurečiai (Gymnadenia conopsea (L.) R.Br.), dėmėtosios gegūnės (Dactylorhiza maculata L.) ir kiti. Vozbučių botaninis–zoologinis draustinis yra keturių girininkijų teritorijų sandūroje. Jis įsteigtas Šušvės upės slėnyje tikslu išsaugoti slėnio augaliją, gyvūniją ir dabartinį ūkininkavimo pobūdį. Bendras draustinio plotas 151 ha, miškų – 77 ha. Šušvės slėnis čia išsiskiria retomis pievų ir šlaitų bendrijomis, kuriose auga reti augalai: paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus L.), dėmėtoji (Dactylorhiza maculata L.) ir baltijinė (Dactylorhiza baltica (Klinge) Orlova) gegūnės , melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata L.), totorinė maludė (Conioselinum tataricum Hoffm.), miškinė dirsė (Bromus benekenii (Lange) Trimen), mažoji (Orchis morio L.) ir šalmuotoji (Orchis militaris L.) gegužraibės. Mažoji gegužraibė (Orchis morio L.) yra įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Josvainių girininkijos 51, 1 ir 2 kvartaluose yra paprastojo ąžuolo (Quercus robur L.) genetiniai draustiniai, kurių bendras plotas 36,9 ha. Josvainių girininkijos teritorijoje galima surasti: Graižių senkapius.