Dotnuvos

Dotnuvos girininkija 489111, 6138610 (LKS-94)

dotnuvos_gir

Dotnuvos girininkija yra įsikūrusi nuo 1924 metų Žemaičių kaime. Šiuo metu girininkijos valstybinių miškų plotas yra 3552 ha. Girininkijoje vyrauja IV grupės (ūkiniai) miškai. 21,9 % bendrojo miškų ploto užima spygliuočiai, 16.9 % – kietieji lapuočiai ir 61.2 % – minkštieji lapuočiai. Dotnuvos girininkijos miško plotuose yra 42,68 ha kertinių miško buveinių. Per metus vidutiniškai kertama apie 12 000 ktm medienos. Kasmet atkuriama ir įveisiama apie 39 ha miško.

Šiuo metu girininkijoje dirba girininkas Albertas Bliznikas, girininko pavaduotoja Dalia Vaškevičienė, eiguliai: Gytis Kulnickas ir Rimantas Mickus.

dotnuva1_highdotnuva2_high

Girininkijos teritorijoje yra keletas unikalių vietovių, kuriose siūlome apsilankyti. Dotnuvos – Josvainių miškų biosferos poligonas, plotas – 5781,86 ha. Poligono steigimo pagrindiniai tikslai – išsaugoti Dotnuvos-Josvainių miškų ekosistemą, kurioje gyvena juodieji gandrai (Ciconia nigra L.), užtikrinti gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, propaguoti biologinės įvairovės išsaugojimo idėjas ir būdus. Krekenavos regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr.1-2913 Panevėžio ir Kėdainių rajono savivaldybių teritorijoje (plotas 11 968 ha). Regioninis parkas apima tik nedidelę VĮ Kėdainių miškų urėdijos teritorijos dalį Surviliškio seniūnijoje: Nevėžio slėnį iki Surviliškio kaimo ir Liaudės upelio slėnį nuo Užupės kaimo iki žiočių. Krekenavos regioniniame parke išskirti 7 draustiniai. Į miškų urėdijos teritoriją patenka Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinio dalis. Jo paskirtis – išsaugoti Nevėžio vidurupio slėnio kraštovaizdį, jo ekosistemą, istorines bei kultūros paveldo vertybes. Įdomiausia lankytina vieta miškų urėdijos teritorijoje yra Bakainių piliakalnis su gynybine sistema. Miškų urėdijos teritorijoje inventorizuotas 87 ha miškų plotas.

dotnuva3_highdotnuva4_high

Kruosto botaninis draustinis, kurio plotas 60 ha, įsteigtas upės žemupyje. Rytinėje dalyje jis ribojasi su Šventybrasčio kraštovaizdžio draustiniu. Draustinio paskirtis išsaugoti Kruosto upės slėnio natūralias sauspieves, lankas su reta augalija. Draustinyje auga šalmuotoji gegužraibė (Orchis militaris L.), dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata L.). Daug kur pievos ir upės šlaitai apaugę krūmais. Miškų yra 28 ha.
Paberžės kraštovaizdžio draustinis. Teritorijos plotas 149 ha, miškų – 47 ha. Draustinio paskirtis išsaugoti istorinius, kultūrinius paminklus, tai yra Paberžės bažnyčią, Tėvo Stanislovo muziejų, Sukilimo muziejų, taip pat Liaudės ir Nykio upelių slėnių gamtinį kompleksą. Draustinis yra šiaurinėje miškų urėdijos dalyje (Gudžiūnų ir Surviliškio seniūnijos).
Smilgos kraštovaizdžio draustinis įsteigtas apsaugoti natūralias augalų bendrijas, retus augalus ir jų augavietėse, tipišką tarpmiškio lanką upės viduryje. Draustinio teritorijoje auga meškinis česnakas (Allium ursinum L.), vyriškoji gegužraibė (Orchis mascula L.). Draustinio plotas 133 ha, miškai užima 90 ha. Natūraliose slėnio pievose skraido į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti drugiai: pietinė nesperija (Carcharodus floccifera Zeller) ir kraujalakinis melsvys (Maculinea teleius Brgstr.).
Šventybrasčio kraštovaizdžio draustinis pagal užimamą teritoriją yra didžiausias miškų urėdijoje. Jis prasideda ties Kruosto ir Nevėžio upių santaka ir abipus Nevėžio tęsiasi iki Panevėžio rajono ribos. Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti didelę istorinę ir gamtinę vertę turinčią vietovę su visais jos komponentais: kaimu, kapinėmis, ąžuolais (Quercus L.) – gamtos paminklais, Nevėžį su intaku, Kelmynės pelke, natūraliomis pievomis. Draustinyje auga Lietuvos Raudonosios knygos saugomi augalai – tamsialapis skiautalūpis (Epipactis atrorubens (Hoffm.) Besser), mažoji gegužraibė (Orchis morio L.), paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus L.). Bendras draustinio plotas 774 ha, miško žemės 147 ha.
Vozbučių botaninis–zoologinis draustinis yra keturių girininkijų teritorijų sandūroje. Jis įsteigtas Šušvės upės slėnyje tikslu išsaugoti slėnio augaliją, gyvūniją ir dabartinį ūkininkavimo pobūdį. Bendras draustinio plotas 151 ha, miškų – 77 ha. Šušvės slėnis čia išsiskiria retomis pievų ir šlaitų bendrijomis, kuriose auga reti augalai: paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus L.), dėmėtoji (Dactylorhiza maculata L.) ir baltijinė (Dactylorhiza baltica (Klinge) Orlova) gegūnės , melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata L.), totorinė maludė (Conioselinum tataricum Hoffm.), miškinė dirsė (Bromus benekenii (Lange) Trimen), mažoji (Orchis morio L.) ir šalmuotoji (Orchis militaris L.) gegužraibės. Mažoji gegužraibė (Orchis morio L.) yra įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą.
2008 m.VĮ Kėdainių miškų urėdijoje, Dotnuvos girininkijoje 84 kvartale iš viso pasodinta 1,3 ha hibridinės drebulės bandomųjų želdinių. Kiekvienais metais atliekami stebėjimo darbai.
Pasak Lietuvos miškų instituto mokslininkų dr. Virgilijaus Baliuckaus, dr. (HP) Alfo Pliūro, dr. Vytauto Suchocko, drebulė yra sparčiausiai auganti ir našiausia medžių rūšis Lietuvos klimato sąlygomis, tinkama sodinti našiose normalaus drėgnumo arba laikinai užmirkusiose augavietėse. Drebulės veisimą skatina ir didėjantis medienos produktų ir pluošto poreikis. Mokslininkų dėka šiuo metu galime hibridinę drebulę išauginti per trumpą laiką. Kaip žinoma, hibridinė drebulė yra greitai augantis paprastosios drebulės (Populus tremula L.) ir amerikinės drebulės (Populus tremuloides Michx.) dirbtinio apdulkinimo būdu gautas tarprūšinis hibridas. Hibridinės drebulės Europoje pradėtos auginti praėjusio šimtmečio 7-ajame dešimtmetyje. Pirmiesiems želdiniams jau daugiau kaip 40 metų.
Dotnuvos girininkijos kv. 5, skl. 1 yra 7,1 ha ąžuolo (Quercus L.) sėklinis medynas.
VĮ Kėdainių miškų urėdijos Dotnuvos girininkijos miškuose yra miškų mokslinio tyrimo ir mokymo medynas, kurio plotas yra 5,4 ha. Medyno rūšinė sudėtis – 4B2D3Bt1U+E,Ą.
Dotnuvos girininkijos teritorijoje galima surasti: Ambraziūnų piliakalnį, Pilionių ir Kalnaberžės piliakalnius ir senovės gyvenvietes, Bakainių, Beržų, Plaukių, Pališkėlių, Vainotiškių senkapius, paminklą žuvusiems sukilėliams.