Ąžuoloto

Ąžuoloto girininkija 492892, 6128516 (LKS-94)

azuoloto_gir

Girininkija veiklą pradėjo 1956 metais Stasiūnų kaime. Šiuo metu girininkijai priklauso valstybinės reikšmės miškų – 2778 ha. Girininkijoje vyrauja IV grupės (ūkiniai) miškai. 23 % bendrojo miškų ploto užima spygliuočiai, 11 % – kietieji lapuočiai ir 65 % – minkštieji lapuočiai. Ąžuoloto girininkijos miško plotuose yra 38,919 ha kertinių miško buveinių. Metinė visų kirtimų apimtis – apie 13 000 ktm medienos.Kasmet atkuriama ir įveisiama apie 27 ha miško.
Šiuo metu girininkijoje dirba girininkas Bukauskas Romualdas, girininko pavaduotojas – Evaldas Veršulis, eigulės: Eglė Jankauskienė ir Raimonda Merkinykienė.

azuol1azuol2

Girininkijos teritorijoje yra keletas unikalių vietovių, kuriose siūlome apsilankyti. Skinderiškio dendroparkas 1971 m. pradėtas sodinti Kęstučio Kaltenio. Šis dendroparkas yra įsikūręs vakariniame Kėdainių rajono pakraštyje, Užvarčių ir Žostautų kaimuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr 983 VĮ Kėdainių miškų urėdijai suteikta teisė valdyti šį parką. Dendroparkas užima 123 ha teritoriją, kuriai priklauso apie 30 ha Šušvės užtvankos vandenų, kuriuose gausu pusiasalių, salelių ir įlankų. Skinderiškio dendroparkas pasižymi itin didele sumedėjusių augalų rūšių, veislių, taksonų įvairove. Parke auginama apie 1300 medžių ir krūmų rūšių bei formų. Skinderiškio dendroparke pasirinktas geografinis augalų išdėstymas, neatsisakant ir sistematinių elementų. Dendroparkas padalintas į tokias geografines augalų grupes: Europos (kartu ir Lietuvos), Sibiro, Kaukazo, Vidurinės Azijos, Kinijos-Japonijos, Šiaurės Amerikos rytų ir šiaurės Amerikos vakarų. Be šių grupių parke dar išskiriama centrinė (reprezantacinė) dalis, Atgimimo ąžuolynas, medelynai. Dendroparko teritorijoje auga ir keletas retų į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų augalų rūšių: miškinė varnalėša (Arctium nemorosum L.), mažoji (Orchis morio L.) ir šalmuotoji (Orchis militaris L.) gegužraibės.

azuol3azuol4

Smilgos kraštovaizdžio draustinis įsteigtas apsaugoti natūralias augalų bendrijas, retus augalus jų augavietėse, tipišką tarpmiškio lanką upės viduryje. Draustinio teritorijoje auga meškinis česnakas (Allium ursinum L.), vyriškoji gegužraibė (Orchis mascula L.). Draustinio plotas 133 ha, miškai užima 90 ha. Natūraliose slėnio pievose skraido į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti drugiai: pietinė nesperija (Carcharodus floccifera Zeller) ir kraujalakinis melsvys (Maculinea teleius Brgstr.).

Smilgos ir Smilgaičio kraštovaizdžio draustinis plotas 234 ha, miškų inventorizuota 144 ha. Draustinis įsteigtas apsaugoti gamtinį kompleksą su mažai pažeista gamta. Į jo teritoriją patenka Jaugilos ir Smilgaičio upių žemupiai, palei Smilgos upę augantys šimtamečiai ąžuolynai. Čia auga mažoji gegužraibė (Orchis morio L.), dantažolė (Dentaria L.), meškinis česnakas (Allium ursinum L.) ir kitos retos augalų rūšys. Upėse gyvena kanadinės audinės.

Šušvės geomorfologinis draustinis užima gana didelį plotą (398 ha): prasideda nuo Angirių užtvankos ir tęsiasi iki Macgailių kaimo, kur ribojasi su valstybiniu Šušvės kraštovaizdžio draustiniu. Daugiau nei ketvirtadalis teritorijos – 115 ha (29 %) apaugęs mišku. Draustinio steigimo tikslas – išsaugoti agrariniame kraštovaizdyje natūralią upės vagą, slėnio geomorfologines formas – atodangas, miškus, pievas. Taip pat čia saugomi reti ir nykstantys augalai: šalmuotoji gegužraibė (Orchis militaris L.), melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata L.).

Vozbučių botaninis–zoologinis draustinis yra keturių girininkijų teritorijų sandūroje. Jis įsteigtas Šušvės upės slėnyje tikslu išsaugoti slėnio augaliją, gyvūniją ir dabartinį ūkininkavimo pobūdį. Bendras draustinio plotas 151 ha, miškų – 77 ha. Šušvės slėnis čia išsiskiria retomis pievų ir šlaitų bendrijomis, kuriose auga reti augalai: paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus L.), dėmėtoji (Dactylorhiza maculata L.) ir baltijinė (Dactylorhiza baltica (Klinge) Orlova) gegūnės , melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata L.), totorinė maludė (Conioselinum tataricum Hoffm.), miškinė dirsė (Bromus benekenii (Lange) Trimen), mažoji (Orchis morio L.) ir šalmuotoji (Orchis militaris L.) gegužraibės. Mažoji gegužraibė (Orchis morio L.) yra įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą.

Ąžuoloto girininkijoje yra viena iš pirmųjų Lietuvoje įveista juodalksnio (Alnus glutinosa L.) sėklinė plantacija (1997 m.), kurioje jau eilę metų surenkama daugiau kaip po 8 kg kokybiškų sėklų.

azuol5

Ąžuoloto girininkijos teritorijoje galima surasti: Ruseinių senkapius, Čiukiškių senovės gyvenvietę ir senkapius, Pilsupių piliakalnį, Pilsupių atodangą.