Kertinės miško buveinės

Miško vystymosi ypatumai ir kitos priežastys lemia tai, kad svarbios biologinės įvairovės vertybės, daugeliu atveju, telkiasi labai nedideliuose miško plotuose. Šiuose plotuose (arba buveinėse) biologinė įvairovė yra nepaprastai didelė. Svarbu tokias miško vietas (arba buveines) surasti ir apsaugoti. Lietuvoje šiuo metu šioms mažoms vertingoms biologiniu požiūriu teritorijoms jokiu teisės aktų, jų apsaugai nesukurta. Miškų urėdija šias biologijos specialistų atrastas miško teritorijas (kertines miško buveines, arba sutrumpintai KMB) saugo savo iniciatyva.
VĮ Kėdainių miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškuose inventorizuotos ir saugomos 157 kertinės miško buveinės, kurių bendras plotas 359,6ha. Yra parengtos rekomendacijos KMB tvarkymui ir priežiūrai.

Išskirtos ir saugomos kertinės miško buveinės girininkijose:

Eil. Nr. Girininkija Iš viso
vnt. ha
1 Pašušvio 6 15,9
2 Dotnuvos 50 42,1
3 Ąžuoloto 7 37,8
4 Kėdainių 31 17,8
5 Lančiūnavos 32 120,3
6 Josvainių 3 5,6
7 Skaistgirio 14 63,3
8 Labūnavos 14 56,5
157 359,6

Miškų urėdijoje inventorizuotos KMB tvarkomos vadovaujantis „Bendraisiais kertinių miško buveinių nuostatais“, parengtais pagal „KMB inventorizavimo metodiką“. Kiekvienai KMB grupei ir atskirai kiekvienam KMB tipui yra numatytos skirtingos priemonės. Kertinėse miško buveinėse kirtimai ribojami arba visai nevykdomi.
Pagrindiniai KMB tipai:

PAGRINDINIAI KERTINIŲ MIŠKO BUVEINIŲ TIPAI

A. SAUSI IR VIDUTINIO DRĖKINIMO SPYGLIUOČIŲ IR MIŠRŪS MIŠKAI

A.l. Eglynai ir mišrūs miškai su eglėmis
Miškuose, kuriuose dauguma biologinės įvairovės vertybių susijusios su eglėmis, geriausias tvarkymo metodas – jokių ūkinių priemonių. Tuo atveju, kai pusiau natūralūs eglynai vystosi į pirmykščius miškus, galima iškirsti dalį jaunesnių beržų, siekiant suformuoti retinęs. Miškuose, kuriuose dauguma biologinės įvairovės vertybių susijusios su lapuočiais, ir yra pavojus, kad eglių įsigalėjimas pradės neigiamai veikti šias vertybes, geriausia būtų iškirsti dalį eglių pomiškio ir/arba jaunesnių medžių, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas lapuočiams.
A.2. Pušynai ir mišrūs miškai su pušimis
Geriausias tvarkymo metodas – jokios ūkinės veiklos. Miškuose, kuriuose dauguma biologinės įvairovės vertybių susijusios su pušimis ir/arba lapuočiais medžiais, ir yra pavojus, kad eglių įsigalėjimas pradės kenkti šioms vertybėms, geriausia būtų iškirsti dalį eglių, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pušims ir lapuočiams. Kai kurios pažaidos (pavyzdžiui, gaisrai) biologinėms vertybėms nekenkia. Kai kada gali būti reikalingi valdomi miško gaisrai, Sausuoliai ir medienos nuokritos turi būti paliekami buveinėje.

B.    SAUSI IR VIDUTINIO DRĖKINIMO LAPUOČIŲ MIŠKAI
B.l. Plačialapių miškai
B.2. Kiti lapuočių miškai
Daugeliu atvejų geriausias tvarkymo metodas – jokių ūkinių priemonių. Tuo atveju, kai miškai kilę iš senovinio kultūrinio kraštovaizdžio, juose dažnai plinta eglės. Jeigu tai kelia pavojų su plačialapiais medžiais susijusioms biologinės įvairovės vertybėms, egles reikėtų iškirsti. Džiūstantys medžiai arba medienos liekanos neturėtų būti šalinamos, nebent tai reikalinga gyvulių ganymui.

C.    ŠLAPIEJI MIŠKAI
C.l. Šapieji juodalksnynai ir beržynai
Daugeliu atveju geriausias tvarkymo būdas – jokių ūkinių priemonių. Siekiant išlaikyti šiose KMB drėgną mikroklimatą, būtina palikti 20-40 m apsauginę juostą, jeigu šalia plynai kertamas miškas. Jeigu prieš kurį laiką nusausintose buveinėse plinta eglės, ir tai kelia pavojų esančioms biologinėms vertybėms, geriausia būtų dalį eglių iškirsti. Šiuo atveju buveinėse turi būti nedaug su eglėmis susijusių biologinės įvairovės vertybių; taip pat būtina įsitikinti, kad taikomos tvarkymo priemonės ateityje bus palankios esančioms vertybėms. Džiūstantys medžiai ir medienos liekanos neturėtų būti pašalinamos iš buveinių. KMB sausinimas pražūtingas jų biologinės įvairovės vertybėms.
C.2. Šlapieji eglynai ir mišrūs miškai su eglėmis
Daugeliu atveju geriausias tvarkymo būdas – jokių ūkinių priemonių. Jeigu šalia plynai kertamas miškas, reikėtų palikti 20^40 m apsaugos juostą, siekiant išlaikyti šiose KMB drėgną mikroklimatą. Džiūstantys medžiai ir medienos liekanos neturėtų būti pašalinamos iš buveinių. KMB sausinimas pražūtingas jų biologinės įvairovės vertybėms.
C.3. Pelkiniai pušynai ir beržynai
Daugeliu atveju geriausias tvarkymo būdas – jokių ūkinių priemonių. Čia gana dažnai pasireiškia natūralūs pažeidžiantys veiksniai (gaisrai); jie šio tipo kertinėms miško buveinėms grėsmės nekelia. Kai kada tvarkant buveines gali būti reikalingi kontroliuojami miško gaisrai. Džiūstantys medžiai ir medienos liekanos neturėtų būti šalinamos.
C.4. Slapieji plačialapių miškai
Daugeliu atveju geriausias tvarkymo būdas – jokių ūkinių priemonių. Siekiant išlaikyti šiose kertinėse miško buveinėse drėgną mikroklimatą, būtina palikti 20-40 m apsaugos juostą, jeigu šalia plynai kertamas miškas. Jeigu dėl ankstesnio nusausinimo buveinėse plinta eglės, ir tai kelia pavojų esančioms biologinėms vertybėms, geriausia būtų žiemą dalį eglių iškirsti. Šiuo atveju buveinėse turi būti nedaug su eglėmis susijusių biologinės įvairovės vertybių; taip pat būtina įsitikinti, kad taikomos tvarkymo priemonės ateityje bus palankios esančioms vertybėms. Džiūstantys medžiai ir medienos liekanos neturėtų būti pašalinamos iš buveinių.

I. KERTI MIŠKO BUVEINĖS, SUSIJUSIOS SU KRAŠTOVAIZDŽIO ELEMENTAIS
VANDENS TELKINIŲ PAKRANČIŲ ŠLAITAI

0.1. Upės šlaitas
Palankiausias tvarkymo būdas – jokios ūkinės veiklos. Siekiant išlaikyti drėgną mikroklimatą, aplink kertinę miško buveinę turėtų būti paliekama 20-40 m apsaugos zona, bent jau pietinėje plyno kirtimo pusėje. D.2. Ežero arba šlapynės šlaitas
Palankiausias tvarkymo būdas -jokios ūkinės veiklos. Siekiant išlaikyti drėgną mikroklimatą, aplink kertinę miško buveinę turėtų būti paliekama 20-40 m apsaugos zona, bent jau pietinėje plyno kirtimo pusėje. D.3. Upelio šlaitas
Palankiausias tvarkymo būdas – jokios ūkinė veiklos. Siekiant išlaikyti drėgną mikroklimatą, aplink kertinę miško buveinę turėtų būti paliekama 20-40 m apsaugos zona, bent jau pietinėje plyno kirtimo pusėje,
E. LĖKŠTI VANDENS TELKINIŲ KRANTAI (UŽLIEJAMI MIŠKAI)
E.l. Upės šalpa
E.2. Upelio šalpa E.3. Ežero krantas
Palankiausias tvarkymo būdas – jokios ūkinė veiklos. Sausinimas arba tėkmės reguliavimas neigiamai veikia ekosistemą. Jei dėl hidrologinio režimo reguliavimo buveinėse plinta eglės, ir tai kelia pavojų biologinės įvairovės vertybėms, geriausia būtų egles iškirsti. Šiuo atveju buveinėse turi būti nedaug su eglėmis susijusių biologinės įvairovės vertybių; taip pat būtina įsitikinti, kad taikomos tvarkymo priemonės ateityje bus palankios esančioms vertybėms. Be to, išlieka pavojus pažeisti kitų rūšių medžius ir dirvožemį. Nuolat čia augusių rūšių medžiai gali išlikti netgi nusausintose buveinėse, jeigu šio veiksnio poveikis nėra didelis, tačiau rūšių santykis gali pakisti. Siekiant išlaikyti drėgną mikroklimatą, aplink kertinę miško buveinę turėtų būti paliekama 20-40 m apsaugos zona, bent jau pietinėje plyno kirtimo pusėje.
F. KITOS VANDENS VEIKIAMOS KERTINĖS MIŠKO BUVEINĖS
F.l. ISdžiūstanČio vandens telkinio krantas
F.2. Šaltiniuota vieta
Palankiausias tvarkymo būdas – jokios ūkinė veiklos. Siekiant išlaikyti drėgną mikroklimatą, aplink šio tipo kertines miško buveines turėtų būti paliekama 20-40 m apsaugos zona, jeigu šalia vykdomi plyni kirtimai. Netgi už kelių kilometrų nuo šaltiniuotos vietovės vykdoma sausinamoji melioracija gali būti pražūtinga biologinėms vertybėms. Jeigu šaltiniuota vieta vaizdinga arba yra kitaip naudojama, būtina įrengti medinį lieptelį, siekiant išvengti dirvožemio suardymo. F.3. Karbonatingos žemapelkės arba drėgnos pievos pakraštys
Jeigu medžiai ir krūmai pradeda gožti buveines, juos galima pasirinktinai praretinti Kad šlapiose karbonatingose pievose neįsiveistų krūmai, joms reikalingas vidutinio intensyvumo ganymas, taip pat labai padedantis atsigauti konkurencijai neatsparioms rūšims. Sausinimas pražūtingas šių buveinių biologinei įvairovei, todėl draudžiamas. Jeigu šalia vykdomi plyni kirtimai, turėtų būti paliekama bent 20 m pločio apsaugos zona. siekiant išvengti hidrologinio režimo sutrikdymo. F.4. Bebravietė
Geriausias tvarkymo būdas – nevykdyti jokios veiklos. Bebrų užtvankos šiose KMB neturėtų būti ardomos
G. NEDIDELĖS SALOS IR PUSIASALIAI VANDENS TELKINIUOSE BEI ŠLAPŽEMĖSE
Geriausias tvarkymo būdas – nevykdyti jokios veiklos. Šiose buveinėse nuolat pasireiškia gamtiniai pažeidžiantys veiksniai (gaisrai, vėjovartos ir kt.), gausu pereinamųjų zonų tarp skirtingų ekosistemų, todėl, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, Šių veiksnių įtaka turi išlikti nepakitusi.
H. STATUS ŠLAITAI H.l. Šlaitas H.2. Raguva
Geriausias tvarkymo būdas – nevykdyti jokios ūkinės veiklos. Jeigu šiaurės ekspozicijos šlaito papėdėje plynai kertamas miškas, siekiant išlaikyti drėgną mikroklimatą aplink KMB turėtų būti paliekama 20—40 m pločio apsaugos zona.

II. KERTINĖS MIŠKO BUVEINĖS, SUSIJUSIOS SU PAŽAIDOMIS IR MIŠKO SUKCESIJA
GAISRAVIETĖ
Tinkamiausia priemonės – nevykdyti jokios ūkinės veiklos. Bent iŠ dalies reikia leisti miškui atželti natūraliai, negalima Šalinti džiūstančių medžių ar medžių liekanų. Kai kuriais atvejais šio tipo KMB gali natūraliai išnykti, galutinai suirus apdegusių medžių liekanoms.
J. MEDŽIAIS APAUGUSIOS NAUDOJAMOS ARBA APLEISTOS PIEVOS IR GANYKLOS

J.l. Seniai užžėlusi medžiais apaugusi pieva arba ganykla
J.2. Neseniai užžėlusi medžiais apaugusi pieva arba ganykla
J.3. Tebešienaujama medžiais apaugusi pieva
J.4. Tebeganoma medžiais apaugusi ganykla

Kadangi šios KMB kilusios iŠ buvusio žemės ūkio kraštovaizdžio, joms išlaikyti paprastai reikalinga ūkinė veikla. Norint išlaikyti šių KMB bioįvairovę reikia:
•    Šalinti plintančias egles ir kai kuriuos lapuočius medžius;
•    išlaikyti esamą medžių ir krūmų mozaiką; palaikyti neužžėlusias atviras vietas ir medžiais apaugusių
pievų pakraščius;
•    išsaugoti senus medžius ir senus krūmus;
•    nešalinti iš buveinių džiūstančių medžių ir medžių liekanų;
•    išlaikyti ganiavą ir šienavimą, kurie teigimai veikia bioįvairovės išsaugojimą. Jei tebėra išlikusios
rūšys, rodančios ilgą žolių dangos pastovumą, reikėtų įvertinti mišku apaugusios pievos atstatymo
galimybes;
•    atstatant pievą, nevartoti trąšų ir pesticidų.

K. MEDŽIAI MILŽINAI
Kl. Pavienis medis milžinas
K2. Medžių milžinų grupė
Pavienis medis milžinas dažnai būna išaugęs atviroje vietoje, ir tiek pats medis, tiek ant jo gyvenančios specializuotosios rūšys reikalauja saulės atokaitos. Norint išsaugoti biologine įvairovę, reikia aplink iškirsti kitus medžius ir krūmus, paliekant bent 2 m pločio tarpą nuo toliausiai iš medžio lajos išsišovusių šakų iki arčiausiai stovinčio medžio. Jei medžiai milžinai pradėjo augti tankiame miške, jį supančios aplinkos nereikėtų keisti. Netgi nuo žemės nereikėtų rinkti nukritusių šakų, išskyrus tuos atvejus, kai medis auga prie kelio ar kai jos trukdo žemėnaudai. Tai netaikytina, jei pavieniai biologiškai seni medžiai auga tankiuose medynuose, kuriuose dominuoja eglė. Tokiuose medynuose būtina Šalinti aplik ąžuolus augančias egles. Tai padės prailginti medžių gyvavimo trukmę.

L. SENAS PARKAS
Kadangi šio tipo buveinės sukurtos žmogaus, reikalingas Šioks toks ūkinis įsikišimas. Senus medžius su plačiomis lajomis reikia saugoti nuo jaunų juos gožiančių medžių. Galimas saikingas ganymas ir Šienavimas. Priešingai negu kitaip tvarkomuose parkuose, šio tipo buveinėse turi būti paliekama visa negyva mediena.

M. MIŠKO SALA DIRBAMUOSE LAUKUOSE
Tai dažniausiai išsibarstę nedideli miškeliai, kuriuose vyrauja įvairių rūšių medžiai, dažniausiai beržai arba pušys. Daugeliui tokių miškų būdingas pamiškės efektas, sukuriantis papildomas ekologines nišas įvairiems organizmams, daugiausiai vabzdžiams ir paukščiams. Šiuose miškuose dažnai buvo ar tebeganoma, taip pat pasirinktina! kertami medžiai. Kai kada šiose buveinėse nebuvo vykdoma jokia ūkinė veikla, todėl jose gali išlikti biologinės įvairovės vertybių, susijusių su senais medžiais, negyva mediena arba pamiškėmis.

  • kert_buv1
  • kert_buv2
  • kert_buv3
  • kert_buv4
  • kert_buv5
  • kert_buv6