Draustiniai

Krekenavos valstybinis regioninis parkas. Šis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“, siekiant išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Bendras parko plotas – 11968 ha. Kėdainių miškų urėdijos teritorijoje šis parkas apima 87 ha. Likusi parko dalis yra Panevėžio rajone. Miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų nėra.

draus1draus2

Pajieslio Valstybinis geomorfologinis draustinis. (Ąžuoloto girininkijos teritorija). Draustinyje miškų nėra. Draustinio steigimo tikslas išsaugoti deglaciacijos fazės metu suformuotą pakraštinio gubrio fragmentą.

Aluonos Valstybinis hidrografinis draustinis. (Skaistgirio girininkijos teritorija). Draustinis yra Kauno ir Kėdainių miškų urėdijų teritorijose. Kėdainių urėdijos teritorijoje šis draustinis apima 72 ha. Draustinio paskirtis – išsaugoti gilaus slėnio raiškių formų Aluonos upelio slėnio žemupį bei vidurupį. Į draustinio teritorija įeina tik 6 ha miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų. Teritorijos būklė gera, žymesnių pokyčių nenustatyta. Nutrūkus ūkiniam naudojimui, upės slėnio pievos apauga menkaverčiais žolynais ir sumedėjusia augalija. Tikslinga organizuoti šienavimą, ypač draustinio dalyse, kur yra retų ir saugomų rūšių.

draus3draus4

VĮ Kėdainių miškų urėdijos teritorijoje yra 2 valstybiniai kraštovaizdžio draustiniai.

Laučynės kraštovaizdžio draustinis. (Skaitgirio girininkijos teritorija). Draustinio paskirtis – išsaugoti būdingą Nevėžio moreninės lygumos kraštovaizdį. Draustinyje vyrauja mišrūs lapuočių su liepa, skroblu medynai. Žvarintos upelio pakrantėje auga meškinis česnakas. Bendras draustinio plotas 356 ha. Iš jų 315 ha valstybinės reikšmės miškai. Teritorijos būklė gera, žymesnių pokyčių nenustatyta. Tikslinga vykdyti išsamius botaninius ty- rimus. Šie tyrimai padėtų efektyviau išsaugoti retąsias rūšis ir bendrijas planuojant kirtimus draustinyje.

Šušvės kraštovaizdžio draustinis. (Ąžuoloto, Josvainių girininkijų teritorijos). Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Šušvės upės slėnio kraštovaizdį su atodangomis, žiobrių nerštavietėmis. Apima Šušvės slėnį į pietus nuo Josvainių kaimo iki santakos su Nevėžio upe. Draustinyje yra saugomų augalų – šalmuotoji gegužraibė, melsvasis gencijonas, totorinė maludė, boloninis katilėlis. Stačiuose krantuose peri tulžiai. Valstybinės reikšmės miškų nėra.

Kėdainių urėdijos teritorijoje yra 25 savivaldybės draustiniai.

Pašušvio kraštovaizdžio draustinis. (Pašušvio girininkijos teritorija), Krakių sen., plotas – 180 ha. Įsteigtas siekiant išsaugoti Pašušvio parką ir Šušvės upės slėnio gamtinį kompleksą. Auga reti augalai – daugiametės blizgės, miškinės varnalėšos ir kt. Valstybinės reikšmės miškų nėra.

Paberžės kraštovaizdžio draustinis, Surviliškio, Gudžiūnų sen., plotas – 149 ha. Draustinio paskirtis išsaugoti istorinius ir kultūrinius paminklus, taip pat Liaudės ir Nykio upelių slėnių gamtinį kompleksą. Valstybinės reikšmės miškų nėra.

draus5draus6

Šventybrasčio kraštovaizdžio draustinis. (Kėdainių girininkijos teritorija), Vilainių, Surviliškio sen., plotas – 825 ha. Tai didžiausias pagal plotą draustinis Kėdainių rajone. Draustinis įsteigtas išsaugoti istorinę ir gamtinę vertę turinčią vietovę su visais jos komponentais – kaimu, kapinėmis, ąžuolais – gamtos paminklais, Nevėžį su intaku, Kelmynės pelke, natūraliomis pievomis. Draustinyje randami Lietuvos raudonosios knygos augalai: tamsialapis skiautalūpis, mažoji gegužraibė, paprastasis kardelis. Valstybinės reikšmės miškų nėra.

Smilgos ir Smilgaičio kraštovaizdžio draustinis. (Ąžuoloto girininkijos teritorija), Kėdainių sen., plotas – 247 ha. Draustinis įsteigtas gamtiniam kompleksui su mažai pažeista gamta išsaugoti. Į teritoriją patenka paslaptingi Jaugilos ir Smilgaičio upių žemupiai. Auga retos augalų rūšys – mažoji gegužraibė, dantažolė, meškinis česnakas. Yra 86 ha valstybinės reikšmės miškų. Draustinio teritorijoje draudžiama: žaloti ir keisti reljefą, vykdyti žemės kasimo darbus; keisti hidrologinį režimą, sausinti žemęs 9išskyrus drenažo rekonstrukciją); plynai kirsti mišką, išskyrus atkuriamuosius kirtimus blogos būklės medynuose. Atrankiniais kirtimais kertami tik gamtinę brandą pasiekę medynai.

draus7draus8

Smilgos kraštovaizdžio draustinis. (Ąžuoloto girininkijos teritorija), Krakių sen., plotas – 123 ha. Įsteigtas išsaugoti natūralias augalų bendrijas, retus augalus ir jų augavietes. Auga retos augalų rūšys – meškinis česnakas, vyriškoji gegužraibė, pievinis kardelis. Sutinkami į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti drugiai – pietinė hesperija ir kraujalakinis melsvys. Miškų plotas draustinyje – 60 ha. Visas miškų plotas valstybinės reikšmės, valdomas miškų urėdijos. Draustinio teritorijoje draudžiama: įrengti naujus karjerus; keisti hidrologinį režimą; keisti upelio vandens lygį, vykdyti pagrindinius plynus kirtimus.

Barupės hidrografinis draustinis. (Labūnavos girininkijos teritorija), Pelėdnagių sen., plotas – 31 ha. Apima 1,5 Barupės upės žemupio atkarpą. Draustinio paskirtis – apsaugoti upės slėnį, miško pievas. Patebimi reti drugiai – kraujalakinis melsvys, machaonas.  Draustinio teritorijoje draudžiama: įrengti naujus karjerus; keisti upelio vagą, statyti užtvankas, keisti kranto linijas; sausinti žemę (išskyrus drenažo rekonstravimą); vykdyti plynus kirtimus.

draus9draus10

Dotnuvėlės kraštovaizdžio draustinis. (Kėdainių girininkijos teritorija), Kėdainių sen., plotas – 94 ha. Draustinio teritorija driekiasi nuo Daškonių miško iki Kėdainių miesto. Draustinio tikslas – išsaugoti miško ir Dotnuvėlės upelio natūralios vagos gamtinį kompleksą. Valstybinės reikšmės miškų nėra.

Obelies kraštovaizdžio draustinis. (Kėdainių girininkijos teritorija), Pelėdnagių sen., plotas – 171 ha. Draustinis yra netoli pramoninio rajono. Jis įsteigtas išsaugoti natūralų Obelies upės gamtinį kompleksą, esantį netoli miesto pramoninio rajono – pramoninės taršos židinio. Valstybinės reikšmės miškų nėra.

draus11draus12

Šušvės kraštovaizdžio draustinis. (Ažuoloto, Josvainių girininkijos teritorija), Josvainių sen. Draustinis tęsiasi nuo Angirių užtvankos iki valstybinio Šušvės kraštovaizdžio draustinio prie Macgailių kaimo. Draustnio tikslas – išsaugoti natūralią upės vagą, slėnio geomorfologines formas, atodangas, natūralias pievas. Auga reti augalai – šalmuotoji gegužraibė, melsvasis gencijonas, totorinė maladė. Valstybinės reikšmės miškų nėra, Šušvės upės slėnis

Gaisų botaninis-zoologinis draustinis.  (Lančiūnavos girininkijos teritorija), Truskavos sen., plotas – 130 ha. Įsteigtas siekiant išsaugoti Gręžimų pelkę su pievomis ir retais augalais. Pelkėje gyvena reti paukščiai. Valstybinės reikšmės miškų nėra. Draustinio teritorijoje draudžiama: įrengti naujus karjerus; keisti hidrologinį režimą (išskyrus drenažo rekonstravimą); tiesinti, gilinti  upelio vagą; plynai kirsti mišką.

draus13draus14

Pelėdnagių botaninis draustinis. (Labūnavos girininkijos teritorija), Šėtos sen., plotas – 6 ha. Draustinis įsteigtas apsaugoti Nevėžio slėnio pievas su retais augalais – vaistiniu smidru, šiloku ir kt. Valstybinės reikšmės miškų nėra, Nevėžio upės slėnis.

Šėtos botaninis draustinis. (Lančiūnavos girininkijos teritorija), Šėtos sen., plotas – 193 ha. Įsteigtas išsaugoti būdingą baltmiškio tipą ir augavietes. Draustinio teritorijoje yra 150 metų amžiaus ąžuolynai, priskirti genetiniams ąžuolo draustiniams. Į draustinio teritoriją patenka 56 ha valstybinės reikšmės miškų. Draustinio teritorijoje draudžiama: įrengti naujus karjerus; keisti hidrologinį režimą, sausinti žemę, vykdyti pagrindinius plynus kirtimus; sodinti medžius, nebūdingus šiai teritorijai.

draus15draus16

Baublio ornitologinis draustinis. (Pašušvio girininkijos teritorija), Krakių sen., plotas – 15 ha. Draustinio teritorijai priskirtas Baublio ežeras su pelkėmis ir pievomis. Pelkėje gyvena retas paukštis – didysis baublys, kiti reti vandens ir pelkių paukščiai. Miškų nėra.

Petkūnų – Skaistės ornitologinis draustinis. (Kėdainių girininkijos teritiorija), Truskavos sen., plotas – 105 ha. Draustinis įsteigtas išsaugoti paukščių buveinę. Draustinio teritorijoje peri gervės, baltnugariai geniai. Valstybinės reikšmės miškų nėra. Draustinio teritorijoje draudžiama: įrengti naujus karjerus; keisti hidrologinį režimą (išskyrus drenažo rekonstravimą); tiesinti, gilinti  upelio vagą; plynai kirsti mišką.

draus17draus18

Lankesos botaninis draustinis. (Kėdainių girininkijos teritorija), Pelėdnagių sen., plotas – 47 ha. Draustinio tikslas išsaugoti upės slėnio pievas su retomis vabzdžių ir augalų rūšimis. Lankesos slėnyje išliko natūralios užliejamos pievos. Auga šalmuotoji gegužraibė, pievinis plauretis, dėmėtoji gegūnė, vyriškoji gegužraibė. Sutinkamas retas drugys – rudakis satyriukas. Į draustinio teritoriją įeina tik 2 ha valstybinės reikšmės miškų. Draustinio teritorijoje draudžiama: įrengti naujus karjerus; keisti hidrologinį režimą (išskyrus drenažo rekonstravimą); tiesinti, gilinti  upelio vagą; plynai kirsti mišką.

Lendrynės ornitologinis draustinis. (Ąžuoloto girininkijos teritorija), Pernaravos sen., plotas 10,5 ha. Įsteigtas išsaugoti Lendrynės žemapelkę, jos hidrologinį režimą. Pelkėje gyvena reti paukščiai – didysis baublys, švygžda, meldinė nendrinukė. Valstybinės reikšmės miškų nėra. Draustinio teritorijoje draudžiama: įrengti naujus karjerus; keisti hidrologinį režimą (išskyrus drenažo rekonstravimą); tiesinti, gilinti  upelio vagą; plynai kirsti mišką.

draus19draus20

Kruosto botaninis draustinis. (Dotnuvos, Kėdainių girininkijų teritorijos), Surviliškio sen., plotas – 63 ha. Įsteigtas Kruosto upės žemupyje. Ribojasi su Šventybrasčio kraštovaizdžio draustiniu. Draustinio paskirtis – išsaugoti Kruosto upės slėnio natūralias pievas. Valstybinės reikšmės miškų nėra. Draustinio teritorijoje draudžiama: įrengti naujus karjerus; keisti hidrologinį režimą (išskyrus drenažo rekonstravimą); tiesinti, gilinti  upelio vagą; plynai kirsti mišką.

Lančiūnavos miško botaninis draustinis. (Lančiūnavos girininkijos teritorija), Vilainių sen., plotas – 62 ha. Lančiūnavos girininkija. Įsteigtas išsaugoti Nevėžio plynaukštei būdingą baltmiškio augavietę. Visą draustinio teritorija apaugusi mišku. Miškas valstybinės reikšmės. Draustinio teritorijoje draudžiama: įrengti naujus karjerus; keisti hidrologinį režimą (išskyrus drenažo rekonstravimą), vykdyti kirtimus.

draus21draus22

Pavikšrupio botaninis-zoologinis draustinis. (Josvainių girininkijos teritorija), Josvainių sen., plotas 108 ha. Draustinis įsteigtas Macgailių miške prie Vikšrupio upelio. Draustinio steigimo tikslas – išsaugoti retas natūralių pievų bendrijas ir nykstančias žolinių augalų, vabzdžių bei paukščių rūšis. Saugomos pievos susiformavo buvusių kaimų vietoje. Draustinyje randama Lietuvos raudonosios knygos augalų: paprastieji kardeliai, pieviniai plaurečiai, dėmėtosios gegūnės bei vabzdžių: kraujalakinis melsvys, pietinė hesperija, rudakis satyriukas, machaonas. Valstybinės reikšmės miškų nėra. Skatinamas pievų šienavimas. Draustinio teritorijoje draudžiama: įrengti naujus karjerus; keisti hidrologinį režimą (išskyrus drenažo rekonstravimą); tiesinti, gilinti  upelio vagą; plynai kirsti mišką.

draus23draus24

Runeikių miško telmologinis draustinis. (Lančiūnavos girininkijos teritorija), Šėtos sen., plotas – 57 ha. Įsteigtas siekiant išsaugoti tarpinio tipo pelkės ekosistemą, jos hidrologinį režimą. Pelkė nepaliesta melioracijos, iš trijų pusių supama brandaus miško. Draustinyje auga Lietuvos raudonosios knygos augalai: miškinė dirsė, paprastasis kardelis. Pavasarį apsistoja gervės. Sutinkama retų vabzdžių: pietinė hesperija, ratuotasis pelėdgalvis, nendrinis verpikas. Valstybinės reikšmės miškai sudaro 43 ha. Draustinio teritorijoje draudžiama: įrengti naujus karjerus; keisti hidrologinį režimą (išskyrus drenažo rekonstravimą); tiesinti, gilinti  upelio vagą; plynai kirsti mišką.

Vosbučių botaninis-zoologinis draustinis. (Pašušvio, Ąžuoloto girininkijų teritorija), Krakių sen., plotas – 151 ha. Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Šušvės upės slėnio augaliją, gyvuniją bei esamą ūkininkavimo pobūdį. Saugomas Šušvės slėnis išsiskiria retomis pievų ir šlaitų bendrijomis. Auga reti augalai – paprastasis kardelis, dėmėtoji ir baltijinė gegūnės, melsvasis gencijonas, totorinė maludė, miškinė dirsė, mažoji ir šalmuotoji gegužraibės. Draustinio teritorijoje draudžiama: įrengti naujus karjerus; keisti hidrologinį režimą (išskyrus drenažo rekonstravimą); tiesinti, gilinti  upelio vagą; plynai kirsti mišką. Valstybinės reikšmės miškų nėra.

draus25draus26

Mociūnų miško botaninis draustinis. (Dotnuvos girininkijos teritorija), Dotnuvos sen., plotas – 11,6 ha. Draustinis įsteigtas išsaugoti apie 150 m. amžiaus ąžuolyną, jo augavietę ir ten augančius retus augalus: paprastąjį kardelį, baltijinę gegūnę, miškinę dirsę, žalsvažiedį blandį. Visa draustinio teritorija patenka į valstybinės reikšmės mišką. Draustinio teritorijoje draudžiama: įrengti naujus karjerus; keisti hidrologinį režimą (išskyrus drenažo rekonstravimą); tiesinti, gilinti  upelio vagą; plynai kirsti mišką.

Zembiškio miško botaninis draustinis. (Pašušvio girininkijos teritorija), Krakių sen., plotas – 21 ha. Į draustinio teritoriją įeina įvairiaamžis, 60-100 metų, labiausiai į šiaurę įsiterpęs, 1,0 skalsumo skroblynas, natūralios pievos. Draustinyje auga reti augalai: retažiedė miglė, vyriškoji ir mažoji gegužraibės, sutinkamas ir vienas rečiausių Europos grybų – šakotasis sėdis. Valstybinės reikšmės miškas sudaro 10,6 ha. . Draustinio teritorijoje draudžiama: įrengti naujus karjerus; keisti hidrologinį režimą (išskyrus drenažo rekonstravimą); tiesinti, gilinti  upelio vagą; plynai kirsti mišką.

draus27draus28

Ilgatrakio miško botaninis-zoologinis draustinis. (Lančiūnavos girininkijos teritorija), Šėtos sen., plotas – 31 ha. Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti brandžius ąžuolynus. Draustinyje randami reti augalai – paprastasis kardelis, baltijinė gegūnė. Pastebėti reti vabzdžiai – niūraspalvis auksavabalis, pietinė hesperija. Visa draustinio teritorija įeina į valstybinės reikšmės miškų plotą. Draustinio teritorijoje draudžiama: įrengti naujus karjerus; keisti hidrologinį režimą (išskyrus drenažo rekonstravimą); tiesinti, gilinti  upelio vagą; plynai kirsti mišką.

Dovydų miško botaninis draustinis. (Lančiūnavos girininkijos teritorija), Truskavos sen., plotas – 41 ha. Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti brandžius medynus. Auga reti augalai – vyriškoji gegužraibė, retažiedė miglė, paprastasis kardelis, statusis atgiris. Visa draustinio teritorija patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą. Draustinio teritorijoje draudžiama: įrengti naujus karjerus; keisti hidrologinį režimą (išskyrus drenažo rekonstravimą); tiesinti, gilinti  upelio vagą; plynai kirsti mišką.

Bendras Kėdainių rajone esančių draustinių (su regioniniu parku) plotas – 4716 ha. 2200 ha šių teritorijų dengia miškai. Be paminėtų saugomų teritorijų, Kėdainių miškų urėdijos valdomoje teritorijoje išskirta 4959 ha įvairios paskirties apsauginių miškų. Saugomos teritorijos sudaro apie 16 proc. visų urėdijos miškų.