Aplinkos ministro K. Navicko viešas kreipimasis į miškininkus

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodo vis daugiau naujienų dėl valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarkos, suaktyvėjo diskusijos. Tai džiugina, tačiau aš, kaip aplinkos ministras, matau  ir nerimą keliančių ženklų. Pastebiu kai kurių suinteresuotų grupių intensyvų siekį manipuliuoti viešąja nuomone, supriešinti Aplinkos ministeriją ir miškininkų bendruomenę, tendencingai skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją. Taigi – sąmoningai bauginti miškininkus tariamomis pertvarkos grėsmėmis ir klaidinti visuomenę.

Skaityti toliau

Kitoks žvilgsnis į ateities miškininkystę

Politikams, miškininkams, mokslininkams aktyviai diskutuojant dėl LR Vyriausybės siūlomos valstybinių miškų ūkio valdymo reformos modelio, dalis patyrusių miškininkystės specialistų tvirtina, kad vienos centrinės įmonės įsteigimas su jai pavaldžiais padaliniais be juridinio asmens statuso – ne panacėja.

ESĄ SUVALDYTI VISĄ MIŠKŲ ŪKĮ IŠ VIENOS BŪSTINĖS BUS SUNKU, DĖL BIUROKRATINIŲ DERINIMŲ GALI STRIGTI KONKRETŪS DARBAI, BE TO, NUORODOS IŠ VIRŠAUS NE KIEKVIENAM REGIONINIAM PADALINIUI GALI BŪTI PRIIMTINI. TAD LAUKIAMAS EKONOMINIS EFEKTAS IR GRĄŽA VALSTYBEI GALBŪT NET SUMAŽĖTŲ.

BUVĘS ILGAMETIS KAUNO MIŠKŲ IR APLINKOS INŽINERIJOS KOLEGIJOS VADOVAS DR. ALBINAS TEBĖRA PATEIKIA SAVO ĮŽVALGAS. JIS ORIENTUOJASI Į TRIS PAGRINDINIUS MIŠKININKYSTĖS TIKSLUS – MIŠKO IŠTEKLIŲ (ATEITIES MIŠKŲ) VERTĖS DIDINIMĄ, GRĄŽOS VALSTYBEI DIDINIMĄ IR RACIONALŲ MIŠKŲ NAUDOJIMĄ BEI ŠIŲ SIEKIŲ ĮGYVENDINIMO BŪDUS.

Skaityti toliau

Konsultacinis pasitarimas sodmenų išauginimo Lietuvos miško sėklinės bazės objektams klausimais

2017 metų vasario 17 d. VĮ Kėdainių miškų urėdijos miško medelyne buvo organizuotas konsultacinis pasitarimas sodmenų išauginimo Lietuvos miško sėklinės bazės objektams klausimais. Pasitarime dalyvavo Komisijos, skirtos spręsti valstybinių miškų medelynų ir miško dauginamosios medžiagos auginimo optimizavimo klausimams nariai, Valstybinės miškų tarnybos atstovai, VĮ Kėdainių miškų urėdijos atsakingi darbuotojai.

Skaityti toliau

Miškų urėdijų veikla atitinka tarptautinės miškų tvarkymo sertifikavimo sistemos reikalavimus

UAB „NEPCon LT“, veikianti akreditacijos FSC® (Forest Stewardship Council – Miškų valdymo taryba) turėtojos „NEPCon“ vardu, turinčios teisę vykdyti FSC® Gamybos grandies ir Miškų tvarkymo sertifikavimo paslaugas, 2015 m. lapkričio mėn. – 2017 m. sausio mėn. atliko antruosius miškų tvarkymo sertifikavimo kasmetinius auditus 40-yje miškų urėdijų, kurioms tarptautiniai sertifikatai buvo išduoti 2014-2015 metais.
Be to, 2016 metais buvo atlikti ir miškų tvarkymo re-sertifikavimo auditai Biržų ir Panevėžio miškų urėdijose: Biržų miškų urėdija naują sertifikatą gavo 2016 m. rugsėjo mėn., o Panevėžio miškų urėdija – 2017 m. vasario mėn. Visų miškų tvarkymo sertifikavimo auditų ataskaitų santraukos yra patalpintos internete viešai FSC® sertifikatų duomenų bazėje http://info.fsc.org.
Skaityti toliau

Dėmesys privalomųjų darbų vykdymui nemažėja

Ekonominės krizės akivaizdoje valstybinių miškų valdytojams nuo 2009 m. liepos 1 d. buvo nustatytas papildomas mokestis bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti – privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Šis papildomas mokestis nuo 2011 m. sausio 1 d. buvo padvigubintas ir padidintas iki 10 procentų. Miškų urėdijos 2009 metais sumokėjo 2,2 mln. eurų naujai įvestų mokesčių, o 2016 metais šių mokesčių sumokėta net per 14 mln. eurų. Miškų urėdijos, efektyvindamos miškų ūkio veiklą, ne tik vykdo Miškų įstatyme nustatytas mokestines prievoles, privalomuosius atskaitymus, bet ir užtikrina privalomųjų miško atkūrimo ir įveisimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normų natūrinių apimčių įgyvendinimą, taip pat didina ir finansavimą miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų vykdymui. 2016 metais miško atkūrimo ir įveisimo, apsaugos ir tvarkymo darbų vykdymui (neįskaičiuojant šių darbų administravimo) panaudota 38,6 mln. eurų nuosavų miškų urėdijų lėšų ir tai yra 7,2 mln. eurų arba 23 proc. daugiau nei 2007 metais. 2016 metais šių darbų administravimui priskiriamos išlaidos sudarė beveik 20 mln. eurų ir tai yra 2,1 mln. eurų arba 10 proc. mažiau negu 2007 metais. Optimizuojant miškų urėdijų valdymą, didžiausias administravimo kaštų mažinimas vyko centrinio ir inžinerinio personalo sąskaita. Skaityti toliau

Prekyba apvaliąja mediena ir miško kirtimo atliekomis

Valstybiniuose miškuose pagaminta mediena parduodama vadovaujantis 2005 m. birželio 29 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-327 „Dėl Prekybos mediena taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Prekybos mediena taisyklėmis. 90 proc. valstybiniuose miškuose paruoštos medienos parduodama didmeninėje prekyboje, o 10 proc. medienos galima parduoti mažmeninėje prekyboje. Didmeninėje prekyboje mediena parduodama pagal pirkėjų pasiūlytą didžiausią kainą. Mažmeninėje prekyboje kainas nustato pardavėjas ir skelbia pardavimo vietose. Atitinkamų sortimentų mažmeninės pardavimo kainos negali būti mažesnės už vidutines svertines kainas, nustatytas ilgalaikėse, pusmetinėse ir trumpalaikėse sutartyse, pardavėjo sudarytose po paskutinių įvykusių aukcionų ilgalaikėms, pusmetinėms ir trumpalaikėms sutartims sudaryti.
Skaityti toliau

Darbo užmokestis didėjo ir didės

Pernai miškų urėdijų išlaidos augo ne tik dėl brangesnių rangos paslaugų, bet ir beveik 7 proc. padidėjusių algų. Dabar vidutinis miškininkų specialistų bruto darbo užmokestis (atlyginimas popieriuje) urėdijose siekia 950 eurų. Šiuo metu miškų urėdijose dirba 339 girininkai, 341 girininko pavaduotojas ir 480 eigulių. Vidutinis girininkų darbo užmokestis pernai buvo 1024 eurai, girininko pavaduotojų – 780 eurų, eigulių – 608 eurai. Generalinė miškų urėdija planuoja, kad šiemet miške dirbančių specialistų algos didės 7-12 proc.

Generalinės miškų urėdijos informacija

Medieną matuosime operatyviau

Vakar, vasario 1 dieną, Kauno miškų urėdijoje vyko vienas iš pasitarimų dėl rengiamų teisės aktų pakeitimo projektų įteisinant apvaliosios medienos sortimentų matavimą medkirčių (harvesterių) matavimo įrenginiais. Šiuo metu medienos matavimas valstybiniuose miškuose reikalauja didelių miškų urėdijų girininkijų, medienos ruošos punktų ir kitų padalinių darbuotojų darbo laiko sąnaudų, žmogiškųjų išteklių. Dar praėjusiais metais Generalinė miškų urėdija kartu su miškų urėdijų specialistais ir mokslo atstovais organizavo pasitarimus, išvykas ir praktinius bandymus, kuriuose buvo pristatomi ir demonstruojami įvairūs šiuolaikiniai apvaliosios medienos matavimo metodai, taip pat parengtas mokslinis taikomasis darbas „Apvaliosios medienos sortimentų matavimo medkirčių matavimo įrenginiais tikslumo tyrimas“.
Skaityti toliau

Stelmužės ąžuolas dalyvauja Europos 2017 metų medžio konkurse

Stelmužės ąžuolas dalyvauja Europos metų medžio konkurse. Šiemet konkurse Europos metų medis bus renkamas iš 16 kandidatų – po vieną iš kiekvienos konkurse dalyvaujančios Europos šalies. Lietuvos medis šiame konkurse dalyvauja pirmą kartą. Konkursą organizuoja Aplinkos partnerystės fondas, remiamas Europos Komisijos. Organizatorių teigimu, “Europos metų medis” nėra medžių grožio konkursas. Juo siekiama pabrėžti medžių svarbą Europos gamtos ir kultūros paveldo srityje. Kiekvienos šiame konkurse dalyvaujančios Europos šalies medis turi savo istoriją.

Skaityti toliau